Intelektinio kapitalo apskaitos problematika

Šiandien ekonomikoje labai didelę reikšmę turi informacija ir žinios. Organizacijos lygmenyje šias dvi dimensijas apibūdina intelektinis kapitalas (IK). Kapitalas – tai turtas, vertybė, kieno nors turimų gamybos priemonių ar išteklių visuma. Tuo tarpu intelektinis kapitalas gali būti apibrėžiamas kaip organizacijai priklausantis ar prieinamas naudoti intelektinis, neturintis materialios formos turtas, turintis potencialą kurti vertę pvz.: firmos ženklas, klientų santykiai, patentai, prekės ženklai, ir, aišku, žinojimas. Intelektinio kapitalo sinonimai yra intelektinis turtas, nematerialusis turtas, žinių turtas. Praktika rodo, jog žinios tampa viena iš svarbiausių sudėtinių dalių, naudojamų kuriant prekes ir paslaugas. Todėl organizacija kuri geriau sugeba panaudoti ir valdyti intelektinį turtą, išlieka stabilia greitai besikeičiančiame informacijos pasaulyje ir gali įgyti ilgalaikį konkurencinį pranašumą rinkoje.

Intelektinio kapitalo koncepcija yra dar labai nauja, ji susiformavo tik prieš keletą dešimtmečių. Mokslinėje literatūroje nėra daug lietuvių autorių, kurie būtų nagrinėję intelektinį kapitalą. Todėl rašydama pirmąją darbo dalį apie intelektinio kapitalo sąvoką daugiausiai remiuosi užsienio autorių B. Lloyd, B. Marr, N. Bontis, T. A. Stewart ir kitų autorių pateikiamais IK sąvokos ir struktūros aiškinimais bei sukurtais modeliais.

Ankščiau įmonės kapitalas buvo suprantamas tik kaip materialią išraišką turintis turtas, o intelektinis kapitalas buvo laikomas nematoma buhalterinio balanso dalimi. Didėjantis neatitikimas tarp organizacijos rinkos vertės ir tikrosios buhalterinės vertės dažnai priklauso nuo intelektinio kapitalo. Taip atsitinka dėl problematiškos intelektinio kapitalo buhalterinės apskaitos. Savo darbo antrojoje dalyje nagrinėju nematerialaus turto apskaitos standartų reikalavimus ir nurodymus, literatūroje pateikiamus praktinius pavyzdžius, siekdama išsiaiškinti problemas, susijusias su šio turto apskaita.

Darbo tikslas – išsiaiškinti intelektinio kapitalo apskaitos problemas, nustatyti jų priežastis, bei pateikti pasiūlymus kaip jas taisyti.

Uždaviniai:

1. 
   

   Apibrėžti intelektinio kapitalo sąvoką, jo charakteristikas ir klasifikavimą;

   
   


2. 
   

   Nustatyti intelektinio kapitalo apskaitos problemas.

   
   


3. 
   

   Išanalizuoti intelektinio kapitalo audito tikslus, galimybes ir atlikimo procedūras.

   
   

Šiame darbe naudoti tyrimo metodai:

• 
  

  Lyginamoji analizė - atskleidžiami įvairių autorių samprotavimai apie intelektinį kapitalą ir jo požymius;

  
  


• 
  

  mokslinės – teisinės literatūros nagrinėjimas – naudojamas intelektinio kapitalo problematikai atskleisti;

  
  


• 
  

  loginė analizė – IK audito galimybėms ir reikalingoms procedūroms įvertinti.

  
  

Naudota literatūra: darbe nagrinėjau Lietuvos bei užsienio autorių mokslinius straipsnius intelektinio kapitalo sampratos, apskaitos ir audito tematikomis, rėmiausi 13-uoju verslo apskaitos standartu „Nematerialus turtas“ bei šio standarto metodinėmis rekomendacijomis, taip pat 500-tuoju tarptautiniu standartu auditui „Audito įrodymai“, analizavau įmonės UAB „Pačiolis“ periodiniuose leidiniuose buhalteriams „Apskaitos ir mokesčių apžvalga“ ir „Buhalterija“ publikuotus straipsnius ir pateiktus praktinius pavyzdžius.