Lietuvos Respublikos vertybinių popierių pardavimas

Valstybė, kaip politinė visuomenės organizacija, tam, kad galėtų įgyvendinti visuomenės jai pavestas funkcijas, turi gauti pajamų minėtų funkcijų vykdymui finansuoti. Ne visada valstybės funkcijoms įgyvendinti pakanka jos surenkamų piniginių lėšų, t.y., taip vadinamų, nuosavų finansinių išteklių, todėl trūkstamų lėšų tenka skolintis iš vidaus ir užsienio kreditorių, kurie sutinka savo laikinai laisvas pinigines lėšas paskolinti valstybei, tikėdamiesi gauti už suteiktą paskolą tam tikro dydžio palūkanas. Vienas iš valstybės skolinimosi būdų yra Vyriausybės vertybinių popierių išleidimas. Vyriausybės vertybiniai popieriai yra skolinimosi instrumentas, kurį valstybė naudoja šalia paskolų ėmimo valstybės vardu. Šie vertybiniai popieriai leidžia valstybei pasiskolinti pritraukiant įvairių subjektų lėšas, t.y. tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, tiek profesionalių investuotojų, tokių kaip kredito įstaigos, draudimo įmonės, pensijų fondai, tiek ir neprofesionaliųinvestuotojų, tokių kaip gyventojai.

Daugelį domina pelningos ir tuo pačiu saugios investicijos, todėl šiame darbe aptarsime investavimo ir kaupimo privalumus, palyginsime skirtingas investicijos formas. Naudojantis atliktų socialinių tyrimų Lietuvoje rezultatais atskleisime, kur daugiausiai investuoja Lietuvos gyventojai. Naujų investavimo galimybių paieškos tapo itin aktualios po lietuviško kapitalo bankų „Snoras“ ir „Ūkio bankas“ veiklos sustabdymo, kai visuomenės pasitikėjimas bankais krito labai smarkiai. Vyriausybės vertybiniai popieriai – tai kompromisas tarp investuotojų ir valstybės, kurioje gyvena savo valstybei paskolinę lėšų investuotojai.

Darbo tikslas – Išaiškinti patrauklausią investicijos formą Lietuvos Respublikos gyventojams.

Darbo objektas – Vyriausybės vertybiniai popieriai.

Darbo uždaviniai:

• palyginti pinigų kaupimą ir investavimą;
• atskleisti skirtingų investicijų formų privalumus ir trūkumus;
• palyginti investavimą į banko indėlius ir Vyriausybės vertybinius popierius;
• įvertinti mažiausiai rizikingos Vyriausybės vertybinių popierių formos pelningumą.

Darbo metodai:

1. Mokslinės bei publicistinės literatūros analizė;
2. Internetinių šaltinių analizė.