Spekuliacinio pobūdžio sandoriai ir staigūs valiutų kursų pokyčiai. Straipsnio santrauka

Markus K. Brunnermeier, Stefan Nagel and Lasse H. Pedersen. Carry Trades and Currency Crashes. NBER Macroeconomics Annual 2008, University of Chicago Press,Volume 23, 2009. Prieiga per internetą: http://www.nber.org/papers/w14473.

Įvadas

Šiame straipsnyje tiriami staigūs valiutų kursų pokyčiai, siekiant jas įvertini mažai analizuotu aspektu. Akcentuojami spekuliacinio pobūdžio sandoriai (angl. carry trades), kuriuos sudarant yra prekiaujama palūkanų skirtumu, kuomet yra skolinamasi pigesne valiuta (finansuojanti valiuta - angl. funding currency) ir perkama didesnes palūkanas teikiančios šalies valiuta (investicijų valiuta - angl. investment currency). Remiantis nepadengtų palūkanų normos paritetu (toliau UIP) (angl. uncovered interest rate parity) daroma prielaida, kad pelnas gaunamas dėl susidariusių palūkanų normų skirtumo yra kompensacija, nulemta atitinkamo investuojamos valiutos vertės sumažėjimo, empiriškai – būtent investuojamos valiutos atvirkštinės reikšmės įvertintos aukščiau vidurkio nors ir su žemu standartiniu nuokrypiu. Nukrypimas nuo UIP, neretai įvardijamas kaip išankstinė premijos problema (angl. forward premiuim puzzle), ir yra kaip tik ta priežastis, lemianti spekuliacinio pobūdžio sandorių pelningumą.

Dar viena sudėtinga valiutų rinkos ypatybė – dideli valiutų kursų pokyčiai rinkoje, įvykstantys nenumatytai (pavyzdžiui Amerikos dolerio didelis nuvertėjimas lyginant su Japonijos jena 1998 spalio 7 ir 8 dienomis. Šis įvykis atspindi fenomeną, kuriuo remiantis teigtina, jog kai kurie netikėti valiutų vertės pokyčiai negali būti paaiškinti remiantis pagrindiniais ekonomikos įvykiais.

Vienas iš geriausiai aprašančių spekuliacinę prekybą pavyzdžių, pateikiamų straipsnyje – tai Japonijos jenos ir Australijos dolerio sandoris, kuris buvo vykdomas 2007 m. lapkričio 8 d., kuomet buvo skolinamasi (finansuojanti valiuta) jenomis su 0,87% (LIBOR) palūkanomis ir perkama aukštesnes palūkanas turinčios šalies valiuta – šiuo atveju doleriais, kurių palūkanos 7,09% (LIBOR). Šis sandoris įvykdytas su tikimybe, jog Japonijos jena nebus įvertinta didesne norma.

Šio straipsnio pagrindinis tikslas yra ištirti investuotojų, užsiimančių spekuliacinio pobūdžio sandoriais, patiriamą riziką dėl staigių valiutos pokyčių. Autoriai daro prielaidą, kad staigūs valiutų kurso pokyčiai gali kilti dėl tam tikrų finansinių apribojimų, kurie varžo investuotojų veiksmus. Todėl darbe analizuojami veiksniai darantys įtaką valiutų verčių svyravimo rizikai ir gaunamai grąžai FOREX (valiutinėje) rinkoje (pasaulinė tarpbankinė valiutų rinka, toliau FX):

• Palūkanų normų skirtumai, kurie yra vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių valiutų kursų pokyčius (šis dydis gali būti išreikštas sąlygine FX asimetrija).
• Sandoris, besiremiantis valiutų palūkanų skirtumais, yra susijęs su gerėjančiomis investuotojų pelno pozicijomis investuojančiose valiutų rinkose.
• Investuotojų pozicijos didina valiutų verčių svyravimo riziką.
• Spekuliacinio pobūdžio sandorių nuostoliai didina kursų svyravimo rizikos kainą, o žemesnės investuotojų pozicijos mažina.
• Visuotinės rizikos padidėjimas, matuojamas kaip VIX indeksas (baimės indeksas), kuris yra skirtas apsisaugoti nuo akcijų kainų kritimo, ir tuo pačiu parodo bendras nuotaikas esančias rinkoje, sutampa su investuotojų pozicijų kaita bei sandorių nuostoliais.
• Aukštesnis VIX indekso lygis leidžia prognozuoti didesnes pajamas bazinei valiutai ir mažesnes kotiruojančiai valiutai;
• Valiutos su panašiomis palūkanų normomis, sąveikauja kontroliuodamos kitų veikimus.