“An empirical study of happiness in Italy” straipsnio analizė

Gyvenimo kokybė vertinama keliais aspektais: gyvenimo kokybė vertinama kaip objektyvi (tiriama visuomenės ar tam tikros teritorijos gyventojų gyvenimo kokybė remiantis realiai prieinama statistika) ar subjektyvi (atsižvelgiama į asmens nuomonę apie jo gyvenimo kokybę), jos sampratai turi įtakos tyrėjo patirtis, pastebimas nevienodas gyvenimo kokybės suvokimas tam tikrose šalyse.

Nagrinėjamame straipsnyje kalbama apie subjektyvios gerovės tyrimą Italijoje. Šis tyrimas analizuoja individo subjektyvę gerovę lemiančius veiksnius Italijoje įvertinus socialinius ir demografinius veiksnius bei ekonomines sąlygas. Palyginus su kitomis išsivysčiusiomis šalimis matome, kad pajamų ir turto padidėjimo laimė ir nedarbas yra labai blogos subjektyvios gerovės.

Autoriai V. Scoppa ir M. Ponzo gavo keletą naujų ir įdomių rezultatų Italijoje: pajamos gautos iš valstybės turi neigiamą įtaką subjektyviai gerovei, nes tokios pajamos mažina asmens savivertę, ne taip kaip pajamos gautos dirbant; švietimas padidina laimę; pietų gyventojai ir asmenys, gyvenantys dideliuose miestuose yra mažiau laimingi, kur socialinis kapitalas mažesnis. Nagrinėjamo straipsnio tyrimo rezultatai rodo, kad daugelis ne ekonominių kintamųjų yra labai svarbūs veiksniai subjektyviai gerovei kurti.

Darbo tikslas – išanalizavus pateiktą mokslinį straipsnį, palyginti nagrinėjamo straipsnio ir Lietuvos autorių duomenis.

Darbo tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai:

1. Išanalizuoti pateiktą mokslinį straipsnį;
2. Palyginti nagrinėjamo mokslinio straipsnio ir Lietuvos autorių teiginius.