Vaizduotė ir jos lavinimo būdai

Vaizduotė-viena iš mąstymo formų. Mąstyti geba kiekvienas žmogus, skiriasi tik mąstymo pobūdis, priklausomai nuo charakterio, temperamento tipo, individualių asmenybės bruožų žmonės renkasi skirtingus mąstymo būdus: vieni racionalų, loginį, paremtą faktais, statistika, kiti-kūrybišką, paremtą patirtimi, intuicija, vaizduote. Vis dėlto, kiekvienas žmogus turi vaizduotę, skiriasi tik jos „dydis“, gebėjimas panaudoti, išlavinimo lygis. Vaizduotė reikalinga daugybėje žmogaus gyvenimo sričių: profesijoje, asmeniniame gyvenime, bendravime su kitais žmonėmis. Gebant pasitelkti vaizduotę, suformuluoti tikslus, veiksmus, galimybes, atsitikimus bei norimus pasiekti rezultatus mintyse, veikla tampa paprastesnė, aiškesnė, konkretesnė. Taip pat vaizduotė gali padėti įveikti baimes, psichologinius barjerus, pagerinti santykius su kitais žmonėmis, o svarbiausia-pažinti save ir sustiprinti pasitikėjimą savimi, pakoreguoti ydas, suformuoti teigiamus įpročius ir elgseną, paskatinti į gyvenimą pažvelgti plačiau, kūrybiškiau, visai kitokiu kampu.

Pasinaudoti vaizduote geba ne kiekvienas, tačiau galima ir reikia ją lavinti. Ypač svarbu ir tikslinga tai daryti vaikystėje, kai kažko vaizdavimasis, sukūrimas savo mintyse atrodo natūralus dalykas, įprastas vaikams. Vaizduotė ir kūrybiškumas daugiau ar mažiau reikalingi visą tolimesnį žmogaus gyvenimą, tad kuo anksčiau mokyme į šias savybes atkreipiamas dėmesys, tuo paprasčiau tai išsaugoti ir išmokti naudotis, kai prireikia.