Gyventojo mokestinės nepriemokos pripažinimas beviltiška pagrindai, teisinė rekšmė ir pasekmės

Nuo senų laikų pasaulyje įsivyravo mokesčiai, kurie buvo skirti valstybių biudžetų pajamų formavimui ir sudarė didžiausią dalį pajamų. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema pradėta kurti 1990 metais, kuomet Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė apie keturiasdešimt įvairių įstatymų, kurių didžioji dalis reglamentavo Lietuvos finansų sistemą. Tų pačių metų birželio mėnesį buvo priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas, kuris nustatė Valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijas, teises, pareigūnų atsakomybę. 1991 metais buvo sukurti nauji įstatymai, pvz. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir kt. 1992 metais įvedamas žemės mokestis, Lietuvos Respublikos muitinės laikinasis įstatymas. 1993 metais priimtas Muitų tarifų įstatymas. 1994 metais įteisinamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau darbe PVM) ir akcizų įstatymas. Tuo metu mokesčių bazė buvo silpnai išvystyta, nesusisteminta, įstatymai nepakankamai išsamūs, kas lėmė juos papildančių aktų kūrimą. 1995 metais buvo įteisintas Mokesčių administravimo įstatymas, kuris nustatė pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. 1996–1997 metais Lietuvos Respublikos Seimas priimdinėjo kitus teisės aktus, kurie reguliavo finansų sistemą.

1998 metais įsigaliojo Muitinės kodeksas, o 1999 metais keičiami mokesčių įstatymų tarifai. 2000 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas, kuriuo buvo numatyta darbuotojams mokėti 0,2 % įmokas nuo darbu užmokesčio (toliau darbe DU). 2001–2003 metais rengiami esamų įstatymų pakeitimai, bendro mokesčių įstatymų pagrindų priėmimas bei tyčinio mokesčių nemokėjimo nuo apskaitos klaidų nustatymo ir nustatyti skirtingų sankcijas už šiuos veiksmus priėmimas. Paraleliai mokesčių ir valstybės įstatymų bazės kūrimui, vyko integracijos į Europos Sąjungą (toliau darbe ES) derybinių pozicijų vykdymas. 2004–2007 metas buvo vykdoma mokesčių sistemos reforma, nes akivaizdžiai buvo matyti tendencijos, kur reikėjo išlyginti apmokestinimo netolygumus, užtikrinti valstybės patrauklumą investicijoms ir šalies ūkio konkurencingumą. Nuo 2004 metų didžiausias dėmesys, mokestinėje srityje, sutelktas į nacionalinės teisės ir ES teisės nuostatas. Verta paminėti, kad LR istorijoje buvo ir ekonomikos kylimo tarpsnis, 2004 metais Lietuvai esant Europos Sąjungoje (ES)[1] valstybės skola buvo mažiausia tarp ES šalių narių ir siekė 19,7 procento BVP, tačiau dėl prasidėjusios finansinės ekonominės krizės 2008 metais, suprastėjo visi makroekonominiai rodikliai, pvz. tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo iki 382,9 mln. litų. 2006 metais LR priėmė naujų mokesčių (Stačiokas R., 2004). LR mokesčių sistema kurta nuo nepriklausomybės atkūrimo, ir ilgainiui LR buvo į įsigalioję šie mokesčiai iš kurių buvo formuojamos LR valstybės (savivaldybių) biudžetų pajamos – PVM, akcizas, Gyventojų pajamų mokestis (toliau darbe GPM), nekilnojamojo turto moekstis (toliau darbe NT), žemės mokestis, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklių mokestis, mokestis už aplinkos teršimą, konsulinis mokestis, žyminis mokestis, paveldimo turto mokestis, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, įmokos į Garantinį fondą, valstybės rinkliava, loterijų ir azartinių lošimų mokestis, mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą, pelno mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, pertekliaus mokestis cukraus sektoriuje, gamybos mokestis cukraus sektoriuje, muitai, atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą, mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise, socialinis mokestis, cukraus pramonės restruktūrizavimo laikinasis mokestis ir papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos ir pridėtinės izogliukozės gamybos kvotos vienkartinio išsipirkimo mokestis. Daugelio iš šių mokesčių jau nėra. Kiekvienais metais didėjantis biudžeto deficitas, didina bendrą valstybės skolą. 2014 metais Rusijos valdžiai paskelbus Europos Sąjungos šalims, o Europos Sąjungos šalims – Rusijai sankcijas, pastariosios pasireiškė tiek politine, tiek ir ekonomine prasme, pvz. Lietuvai buvo uždrausta gabenti vaisius, daržoves, pieno produktus, mėsos gaminius ir pan. į Rusiją, šalies eksportas ženkliai smuko. ERPB duomenimis vien tik per 2014 metų pirmuosius mėnesius šalies eksporto rodikliai sumažės 3,89 % kas sieks 2,72 % Lietuvos Respublikos BVP . Europos Sąjunga taip pat paskelbė tam tikrus draudimus Rusijai apribotos galimybės skolintis Europoje pinigines lėšas kapitalo rinkose, kariuomenės įvedimas į Ukrainą, naftos produktų įvežimo apribojimai iš Rusijos į ES ir t.t. (Martin J. Weinstein, 2014). Kadangi LR kaip ir kitos šalys susiduria su valstybės biudžeto deficitu, o lėšų reikia ir pensijoms mokėti ir švietimui ir kitoms sritimis, mokestinių pajamų užtikrinimas yra ypač svarbus veiksnys. Lietuvoje mokestinių pajamų dydis 1996 metais sudarė 95 % nacionalinio biudžeto pajamų, 2002 metais tik 86 %, iš kurių 30 % tenka valstybės biudžetui, o 2013 metais – 65,2 % [2]. Matyti, kad valstybė turi skolintis lėšų ir surasti kitų būdų, kaip papildyti biudžetą. Didelę įtaką tam turi ir mokesčių mokėtojų bandymas išvengti mokesčių sumokėjimo ar mokesčių nesumokėjimas – vadinamas mokestine nepriemoka. Mokesčių nepriemokų dydį nustatyti LR mastu yra ganėtinai sunku, tačiau pagal nesumokėtų mokesčių dydį ir VMI darbuotojų padidėjusį kiekį, matyti, kad mokestinės nepriemokos dydis yra ganėtinai didelis ir reikšmingas LR. Todėl ypač dabar, kuomet pasaulyje vyrauja neramumai ir visi priklausomi vieni nuo kitų, kadangi tarp valstybių vyrauja ekonominiai santykiai būtina užtikrinti pilnu mokesčių surinkimu, taip išvengiant mokestinių nepriemokų o taip pat ir sukuriant sėkmingą mokesčių sistemą, kuri pasižymėtų tiek tinkama mokesčių teisės baze, informacine sistema, mokesčių tarnybų dabruotojų kvalifikacija ir visuomenės supažindinimo su mokesčių mokėtojų pareigomis ir mokestinių įplaukų panaudojimu (Naraškevičiūtė V., 2005).

Mokesčių ir mokestinės nepriemokos aspektus yra nagrinėję Stačiokas R., Rimas J. (2004), Buškevičiūtė E. (2005), Sudavičius B. (2006), Kancerevyčius G. (2009) LR Seimas, VMI, (2014) bei kiti autoriai ir mokslininkai.

Tyrimo problema

Nepakakamai ištirti gyventojo mokestinės nepriemokos ypatumai ir jos pasklebimas beviltiška.

Tyrimo tikslas

Išanalizuoti gyventojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška ypatumus.

Tyrimo uždaviniai

1. Išsiaiškinti darbe naudojamas sąvokas;
2. Nustatyti mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindus;
3. Nustatyti mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška teisinę reikšmę ir pasekmes;
4. Pateikti praktinių mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pavyzdžių.

Tyrimo metodai

Mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, lyginamoji analizė, teorijos perfrazavimas ir susisteminimas.

Darbą sudaro: įvadas, 2 skyriai, 5 poskyriai, 3 skyreliai, 5 lentelės, 1 priedas, literatūra, santrumpos.