Gyventojų pajamų mokestis kaip LR mokesčių sistemos dalis.

Europos Sąjungoje vyraujanti valstybės valdymo forma – demokratija. ES valstybėse „tvarkomasi“ parlamento dėka, taip pat visose šalyse veikia savivaldos. Visos valstybės per atitinkamus valdymo organus atlieka tam tikras funkcijas: švietimo, komercijos ir t.t. Tačiau norint kuo geriau įgyvendinti visas šias funkcijas valdymo institucijoms reikalingos lėšos. Lietuvos atveju jos gaunamos iš Vyriausybės ir Seimo patvirtinto metinio biudžeto. Metinis biudžetas yra skirstomas savivaldybių, kurios lėšas į jį surenka iš mokesčių mokėtojų, akcizų ir pan. Be jų mūsų valstybė gyvuoti negalėtų, kadangi ji pati nesukuria jokio produkto.

Lietuvoje mokesčiai sudaro pagrindinę rinkos ekonomikos šalies valstybės biudžeto pajamų dalį. Pirmasis bendras rodiklis, apibūdinantis jų vaidmenį šalies ekonomikoje, yra visų apmokestinimo įplaukų dalis bendrajame vidaus produkte. Antrasis mokesčių rodiklis apibūdina apmokestinimo pajamų pasiskirstymą pagal įvairius biudžeto sandaros lygmenis. Teoriškai valstybės mokesčių sistema turi būti sudaroma atsižvelgiant į apmokestinimo principus ir apmokestinimui keliamus uždavinius.

2004m., Lietuvai įstojus į ES, mokesčių sistemoje įvyko daug permainų, tačiau pačios reikšmingiausios įvyko paskutiniaisiais metais. Dėl šių permainų komplikuoti mokesčių sistemos klausimai yra plačiai diskutuotini, o tai rodo temos praktinį ir teorinį aktualumą. Dėmesys sutelktas į viena iš pagrindinių mokesčių- GPM.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos mokesčių sistemą, jos sandarą bei palyginti ją su ES narių Latvijos GPM mokesčiu.

Darbo objektas – Lietuvos ir Latvijos GPM mokestis.

.

Darbo tikslui pasiekti iškelti šie darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti Lietuvos mokesčių sistemą teoriniu aspektu;
2. Išanalizuoti gyventojų pajamų mokestį Lietuvoje 2006-2010m.
3. Palyginti LR taikomą GPM su pasirinktos ES valstybės (Latvija) analogišku mokesčiu 2007-2009m.
4. Identifikuoti teigiamus ir neigiamus veiksnius, turėjusius įtakos GPM surinkimui