„Vasarvidžio nakties sapno“ formalistinė analizė

Oskaro Koršunovo „Vasarvidžio nakties sapnas“ žinomas kaip spektaklis, kuriame kūnas tapo pagrindine jo tema. Pastatymas atsisakė daiktiškos ir simbolistinės scenografijos pereidamas prie minimalizmo – O. Koršunovas scenoje paliko tik lentą – ir per minimalų objektų kiekį buvo suformuoti įvaizdžiai ir siužetai.

Spektaklio dailininkai yra O. Koršunovas ir Marta Vosyliūtė. Jų sukurtoje scenografijoje lenta tampa pagrindiniu kūrybiniu įrankiu (medžio plokštė – ne simbolis, o ženklas), čia ir dabar formuojančiu erdvę ir aplinką, kurioje veikia aktorius, taip pat tampančiu aktoriaus dalimi. Spektaklyje nenukrypstama nuo Viljamo Šekspyro dramos teksto, tačiau jį atspindi kuriama nauja ženklų sistema.