Senojo pasaulio egzistavimo aiškinimas moksliškai pagrįstuose straipsniuose ir publikacijose per 5 metus

Per visą savo gyvavimo istoriją Romos civilizacijos santvarka iš monarchijos keitėsi į oligarchinę respubliką, o vėliau į autokratinę imperiją. Dėl užkariavimų ir asimiliacijos ši imperija dominavo pietvakarių ir pietryčių Europoje, Balkanuose ir Viduržemio jūros regionuose.

Nukamuota vidinio nestabilumo ir barbarų genčių puldinėjimų, penktame amžiuje vakarinė imperijos dalis, įskaitant Italiją, Romos Ispaniją, Galiją, Britaniją ir Afriką, susiskaldė į nepriklausomas karalystes.

Rytų Romos imperija, valdyta iš Konstantinopolio miesto, sudaryta iš Graikijos, Balkanų, Mažosios Azijos, Sirijos ir Egipto, išgyveno krizę. Nors prarado Siriją ir Egiptą, Rytų Romos imperija gyvavo ir kitame tūkstantmetyje iki, kol paskutiniai jos likučiai buvo užimti iškilusios Osmanų imperijos. Ši rytinė, krikščioniškoji, į Viduramžius įžengusi imperija istorikų dažniausiai yra vadinama Bizantijos imperija.

Romos civilizacija yra dažnai priskiriama Antikai, kuriai taip pat priklauso ir senovės Graikija – civilizacija, įkvėpusi senovės Romos kultūrą.