„SWEDBANK“, AB komercinio banko indėliai, jų rūšys ir palūkanų normos

Lietuvos ūkio plėtra ir paskutiniųjų keletos metų auganti ekonomika lėmė, jog sumažėjus nedarbo lygiui ir padidėjus namų ūkių disponuojamomis pajamomis, išryškėjo būtinybė valdyti asmeninius finansų srautus ir taip užsitikrinti tvarias pajamas ateičiai. Namų ūkio nariai pradejo ugdyti discipliną savo vartojimo įgūdžiuose ir galvoti apie taupymą, kaip apie būtinybę, todėl ėmė ieškoti palankių būdų kur uždirbtus savo pinigus investuoti ir susidūrė su klausimu: kur ir kaip laikyti savo santaupas, kad jos būtų saugios ?

Indėliai - viena nerizikingiausių pinigų kaupimo priemonių: jie leidžia pasirinkti palankiausią taupymo būdą namų ūkiams, o nustatyta palūkanų norma bei tikslus indėlio terminas leidžia iš anksto namų ūkio nariams žinoti gaunamas pajamas , todėl atitikamai siūlomos aukštesnesės palūkanų normos skatina ūkio subjektus daugiau taupyti. Tačiau rinkoje palūkanų normos kinta kiekvieną dieną dėl ekonominės, socialinės ir politinės aplinkos veiksnių, kas turi didelės įtakos namų ūkių priimamiems sprendimams.

Darbo teorinėje dalyje apibūdinamos indėlių, palūkanų ir palūkanų normos sąvokos, išsamiai aprašomos rinkoje sutinkamos indėlių rūšys. Praktinėje dalyje aprašomos siūlomos komercinio banko „Swedbank, AB“ indėlių rūšys, taip pat analizuojamas banko indėlių apimčių pokytis 2007-2014 laikotarpiu, jo kitimo veiksniai, indėlių ir paskolų portfelio sudėtis, palyginamos tuo pačiu laikotarpiu terminuoto indėlio palūkanos su konkurento SEB banko palūkanomis, pateiktos išvados. Laikotarpis 2007-2014 pasirinktas todėl, kad yra gana netolygus: tam turėjo įtakos iki 2007 metų, Lietuvos ekonomikos spartus vystymąsis, 2008–2009 metais ekonominis nuosmukis, 2009 –2011m. ekonominis atsigavimas, 2014 metai pasiruošimas prisijungimui prie eurozonos, naujos valiutos įvedimas. Visi šio laikotarpio įvykiai akivaizdžiai turėjo įtakos visam bankiniam sektoriui, tuo tarpu ir mano nagrinėjamo banko „Swedbank, AB“ indėlių palūkanų normos dydžiams.