Swedbank banko kapitalo pakankamumo normatyvo rodiklio skaičiavimas ir analizė 2009-2011 metais

Bankų veiklos stabilumas turi labai didelės reikšmės valstybių ekonomikos vystymuisi, todėl centrinių bankų priežiūrą nustato kapitalo pakankamumo reikalavimus, tradiciškai įvertinant kredito ir rinkos rizikas ir tokiu būdu stengiasi apsaugoti indėlininkus nuo bankų sistemos griūties, kuri dažniausiai būna kapitalo nepakankamumo išdava.

Bankas vykdydamas savo veiklą, susiduria su įvairiomis rizikomis dėl kurių gali patirti nuostolių, kurie pirmiausiai amortizuojami ne iš indėlininkų ar skolintojų lėšų, o iš banko akcininkų sukaupto kapitalo. Vadinasi banko kapitalas yra ypatingai svarbus ir yra tarsi paskutinė „gynybos linija“ nenumatytiems ateities nuostoliams padengti, tam kad bankas galėtų tęsti savo veiklą. Vadinasi, banko kapitalo dydis kiekvienu atveju lemia tam tikrą bankroto tikimybę.

Bankams, daugiausia dirbantiems su skolintomis lėšomis, labai svarbu turėti atitinkamą kiekį kapitalo. Jei dauguma indėlininkų atsiimtų pinigus vienu metu, bankas gali nesugebėti įvykdyti įsipareigojimų, o tai sukeltų paniką ir gandus, kad bankas nemokus, ir dar daugiau indėlininkų mėgintų atsiimti pinigus. Taip gali atsitikti ir stipriam bankui. Todėl kuo didesnę dalį banko įsipareigojimų sudarys indėliai, tuo bankas privalo daugiau turėti kapitalo.

Šiuo darbu siekiama išanalizuoti vieno didžiausių Lietuvos komercinio banko „Swedbank“ kapitalo pakankamumo rodiklį.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti kapitalo pakankamumo svarbą;
2. Surasti „Swedbank“ pirmo ir antro lygio kapitalų dydžius ir pateikti lentelėse;
3. Apskaičiuoti „Swedbank“ kapitalo pakankamumo rodiklį 2009 – 2011 metais;
4. Atlikti „Swedbank“ kapitalo pakankamumo analizę 2009 – 2011 metais;
5. Pateikti išvadas.