Individuali ekskursija po Klaipėdą

Sveiki mano vardas Agnė šiandien būsiu jūsų gidė, pravesiu jums ekskursiją po Klaipėdą. Šiuo metu esame 5 ha teritorijoje, kurioje prasidėjo visa miesto istorija, nuo čia prasideda ir mūsų ekskursija. Ankščiau, Dangės vaga ties dabartine Teatro aikšte dalijosi, sudarydama salas, iš kurių vienoje ir stovėjo pilis. Dešiniajame upės krante buvo planuojamas statyti miestas, kurį su priešpiliais taip pat turėjo jungti tiltas. Klaipėdos pilis pirmą kartą minima 1252 m. dokumente, kuriame didysis magistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu pastatyti pilį tarp Nemuno ir Danės, ją pavadino Memelburgu – manė - jog marios - tai Nemuno, jų vadinamo Memeliu, šaka.

Medinę pilį, su ja tiltu sujungtus du priešpilius, bei greta buvusius pastatus saugojo medinis gynybinis bokštas, grioviai su pylimais ir palisadomis. Pilies sienų išorėje buvo 8 žingsnių pločio kelias. Tyrinėtojai mano, kad tuometinė pilis buvo aptvarinio-gardinio tipo.

XIVa. Klaipėdos pilyje pradedami atstatymo darbai iš pagrindų, kuriuos prižiūrėjo patys Ordino įgaliotiniai. Perstatymo darbai baigti XVa. pradžioje, tačiau Klaipėda ir toliau buvo puldinėjama lietuvių, todėl darbai tęsiami - pradėti pilti pylimai, įrenginėti šliuzai bei atstatytas malūnas. Pagal istorinius ir archeologinius šaltinius - pilies gynybinė sistema atrodė taip: bokštai, gynybinė siena, pirmasis griovys, pylimas su gynybiniais statiniais bei antrasis griovys. Tokia sistema buvo pritaikyta gintis nuo paraku šaunamojo ginklo. Šiame laikotarpyje pilies architektūra buvo gotinio tipo dantytomis sienomis iš raudonų plytų, ornamentuotais mūrais ir kontraforsų eilėmis, o stogai dengti skiedromis. Manoma, kad pietiniame pilies korpuse galėjo būti koplyčia, kuri skirta Ordino broliams ir tarnams.

Ir po Žalgirio mūšio lietuviai toliau puldinėjo. Tobulėjant artilerijai, senoji gynybinė sistema tapo netinkama. XVI a. pradedami pilies įtvirtinimo darbai - supilami žemių pylimai su 32 m skersmens bastėjomis, nugriaunama dar nauja miesto bažnyčia, kurios statybinės medžiagos panaudotos pilyje, šiauriniame pilies kampe pastatomas Didysis cilindrinis bokštas. Ši perstatyta pilis buvo netaisyklingo kvadrato formos su vartais pietvakarių pusėje. Šalia jų, korpusų kampuose, stovėjo du cilindriniai bokštai: Kurfiursto ir Mažasis Parako. Be šių bokštų, stovėjo dar du: Didysis ir Didysis Parako (arsenalo). O gyvenamieji ir ūkiniai korpusai buvo pristatyti prie vidinių ir išorinių sienų. XVII a. Klaipėdos pilis vėl kentėjo - puolė švedai, nuniokojo keli gaisrai, tad pilies gynybinę sistemą vėl teko atstatyti ir tobulinti - žemių pylimai aplink pilį buvo rekonstruoti į bastionus. Po Septynerių metų karo XVIIIa. pilis prarado karinę reikšmę ir buvo pamažu apleista, imta pardavinėti ir naikinti išorinius pilies įtvirtinimus, o pastatus naudoti miesto reikmėms. Laikui bėgant, apleisti pilies mūrai pradėjo griūti. XIXa. buvo nugriauti paskutiniai pastatai, o XX a. pradžioje dalis pilies kanalų buvo užkasta.

Klaipėdos senamiestis išskirtinis iš visų Lietuvos didžiųjų miestų senamiesčių savo fachverkiniu architektūros stiliumi. Todėl eisime apžiūrėti fachverkinio stiliaus Dailidės namo. (Skiriamas laikas: pasižvalgyti ir pasifotografuoti, jeigu yra poreikis. Toliau eisime per pagrindinę gatvę – Pilies gatvę, paeisime Sukilėlių gatve ir prieisime sekantį objektą.)