Jūros vėjo jėgainių parko projektas

Vėjo energija tarnavo žmogaus reikmėms ilgus šimtmečius ir išliko viena perspektyviausių atsinaujinančių energijos šaltinių. Vėjo energiją pastarąjį dešimtmetį pradėta vertinti, kaip nacionalinį kiekvienos šalies turtą, lygiai taip pat kaip organinio kuro( naftos, dujų) išteklius. Šie energijos resursai, skirtingai negu organinio kuro, yra neišsenkantys. Jų panaudojimas duoda didelę ekologinę, socialinę ir politinę naudą, o artimoje ateityje tieks ir neabejotiną ekonominę naudą. Vėjas labai priklauso nuo geografinės padėties, taip pat žemės dangos reljefo (medžių bei pastatų). Vėjo greičiai didėja kylant aukštyn virš žemės paviršiaus. Išgaunamas galingumas yra proporcingas vėjo greičio kūbui, taigi greičiui padvigubėjus, galingumas padidėja aštuonis kartus. Todėl, vėjas, kurio vidutinis greitis 5 m/s, turi dvigubai didesnį galingumą už vėją, kurio vidutinis vėjo greitis 4 m/s. Vėjo energetiniams objektams turi būti parinktos vietovės be didesnių medžių ir statinių, nes šios kliūtys sumažina vėjo greitį bei turbulizuoja jį.

Baltijos jūroje ties Palanga ir Klaipėda jau po kelerių metų gali pradėti suktis gigantiški kelių vėjo jėgainių sparnai. Įvertinus poveikį Baltijos pajūryje atlikus aplinkos tyrimus yra išsiaiškinta, kuriose vietose galima kurti vėjo jėgainių parkus. Nustatyta, kad Baltijos jūroje gali būti pastatyti trys vėjo elektrinių parkai.