Strateginės planavimas - valstybės formalizuota veikla

Žodis ,,strategija” dažnai vartojamas kasdieninėje kalboje. Plačiąja prasme jis reiškia tiesiog planą, sumanymą ar programą, kuri nurodo kaip pasiekti numatytus tikslus. Strategijos kilmė yra karinė, susijusi su dviem graikiškais žodžiais: ,,stratos“, reiškiančiu ,,armija“, ir ,,agein“, reiškiančiu ,,vesti“. Modernių strategijų šaknys dažniausiai glūdi XIX a. Šiame amžiuje Carlas von Clausewitzas parengė įspūdingą traktatą apie kariavimo techniką, o Alfredas Thayeras Mahanas (karinio jūrų laivyno karininkas) padėjo modernios kariavimo metodikos pagrindus. Plėtodami strateginius principus strategai pabrėžia manevravimo, jėgų sutelkimo, netikėtumo, iniciatyvumo ir lankstumo reikšmę. Strategija dabar apima krizių valdymo priemonių plėtrą, nusiginklavimo skatinimą ir ginklavimosi proceso kontrolę, destruktyvių politikų nustatymą ir pažabojimą.

Šiuolaikiniame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, labai svarbu yra tinkamai parengti strateginį planą, kuris užtikrintų pažangą ir demokratiją, visuomenės raidą, gyvenimo lygio kėlimą, geresnes gyvenimo sąlygas ir perspektyvas. Šio proceso metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai vykdyti institucijos misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai panaudojant finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Tačiau neišvengiamai susiduriama su strateginio planavimo problemomis, kurias būtina išanalizuoti ir tinkamai išspręsti.

Darbo problema: valstybei aktualaus ir reikšmingo strateginio planavimo tyrimas ir analizė.

Darbo tikslas: supažindinti su strategija ir strateginiu planavimu, strateginių planų rengimo ir įgyvendinimo specialiomis organizacinėmis struktūromis, atskleisti strateginio planavimo būtinumą bei pateikti strateginio planavimo problemas.

Uždaviniai:

1. Pateikti detalų strateginio planavimo procesą.
2. Apžvelgti strateginio planavimo sistemas pasaulyje ir Lietuvoje.
3. Išanalizuoti ir apibendrinti strateginio planavimo problemų priežastis ir pasekmes.

Darbo struktūra: darbą sudaro 4 skyriai. Pirmasis skyrius apima teorines strateginio planavimo žinias, susijusias su atsakingais asmenimis ir jų pareigų pasiskirstymu. Antrajame skyriuje pateikiama strateginio valdymo struktūra, parodanti valstybės strateginio planavimo reguliavimo sistemą. Trečiame skyriuje pateikiamas Finansų ministerijos strateginio planavimo pavyzdys, atspindintis praktinę strateginio reguliavimo dalį. Ketvirtojoje darbo dalyje kalbama apie aktualias šiandienines problemas, su kuriomis susiduria viešojo sektoriaus institucijos.