Jaunimo nedarbo mažinimas Lietuvoje

Įvadas

Darbo rinkai vis dar pilnai neatsigaunant po praūžusios ekonominės krizės, o valdžiai neretai prabylant ir apie ateinančią antrąją krizės bangą, Lietuvoje bedarbiams tampa vis sunkiau įsidarbinti. Įmonių reikalavimai darbuotojui jau seniai išaugo dėl didelės darbo jėgos pasiūlos. Gausus pasirinkimas tarp kandidatų į šoną išstumia jaunuolius. Profesinio pasirengimo, darbo patirties trūkumas arba įgytų profesinių žinių neatitikimas darbo rinkos reikmėms yra dažna jaunimo nedarbo priežastis. Darbo ieškantiems jaunuoliams dažnai įsidarbinti sukliudo nesugebėjimas savęs pristatyti arba atkaklumo trūkumas.

Siekiant sumažinti jaunimo nedarbą valdžia turėtų skatinti darbdavius optimistiškiau pažvelgti į jaunimo teikiamas perspektyvas, priversti švietimo įstaigas įvesti profesinį orientavimą mokyklose, paraginti universitetus būti atidesnius jaunimo poreikiams. Taip pat ji turėtų skirti didesnį dėmesį universiteto studentų praktikos organizavimui. Antraip, galima tikėtis, jog norimas rezultatas nebus pasiektas.

Darbo objektas: jaunimo nedarbas Lietuvoje

Problema: 35,1 % nedarbingo jaunimo Lietuvoje, kuriuos reikėtų sumažinti iki ~10%

Darbo tikslas: išanalizuoti jaunimo nedarbo lygį Lietuvoje ir alternatyvas skirtas jam mažinti.

Uždaviniai:

• - Aptarti jaunimo nedarbo problemą Lietuvoje;

• - Pagrįsti problemą analizuojant nedarbo statistiką;

• - Identifikuoti problemos šalis interesantes;

• - Atlikti problemos mažinimo alternatyvų analizę;