Komercinės ir civilinės teisės sąsajos

Senovės Romos civilinė teisė buvo universalus ir abstraktus reguliatorius, ir tokio reguliatoriaus prireikė viduramžių Europai. Naujai atsiradusios normos nustatė pirklių tarpusavio santykius ir padėtį, pareigas ir privilegijas. Ankstyvajame etape ši “teisės šaka” vadinosi pirklių teise. Vėliau, plečiantis jos normų taikymui, ją ėmė vadinti prekybos teise. 1804 m. atsirado Prekybos kodeksas, o tik paskui 1808 m. Civilinis. Prekybos teisėje, kitaip nei civilinėje teisėje, veikia sudaromų sandorių atlygintinumo prezumpcija. Civilinėje tam tikri sandoriai gali būti tik neatlygintini, o prekybos teisėje neatlygintinų sandorių nėra. Prekybos teisę labiau įtakoja papročiai nei civilinę, nes prekybos sferoje papročiai nuolat formuojasi. Prekybos teisei visada būdingas tarptautinis pobūdis, o civilinės teisės pagalba labiau siekiama sureguliuoti santykius valstybės viduje. Šie prekybos teisės bruožai daro įtaką formuojant ir šios teisės šakos principus. Taigi, civilinės ir prekybos teisės principai skiriasi, nors ir yra artimi.

Šiuo metu teisinis komercijos supratimas nebeatitinka ekonominio prekybos supratimo. Komerciniams subjektams taikomas teisinis reglamentavimas buvo vis plečiamas, kol pamažu apėmė visą privataus verslo veiklos reglamentavimą, todėl kokius teisinius santykius priskirti komercinės teisės reguliavimo sferai, paprastai daugiausia priklauso nuo įstatymų leidėjo bei teisės doktrinos. Kai kuriose šalyse (Prancūzija, Vokietija, Estija) komercinė teisė yra laikoma savarankiška privatinės teisės šaka ir yra priimti komerciniai kodeksai. Lietuvoje buvo nuspręsta eiti šiuolaikinės privatinės teisės susiliejimo vystymosi keliu (Olandija, Kanados Kvebeko provincija), ir daugelis komercinės teisės normų yra išdėstytos Lietuvos Respublikos naująjame civiliniame kodekse, kuris dar turėtų būti jomis pildomas ir ateityje.

Darbo objektas: komercinė teisė.

Darbo tikslas: nurodyti komercinės teisės vietą priavatinės teisės sitemoje ir išryškinti jos sąsajas su civiline teise.

Darbo uždaviniai:

1. Įvardinti komercinės teisės vietą privatinės teisės sitemoje;
2. Aprašyti priavtinės teisės dualizmo susiformavimą ir įtaką komercinės teisės formavimuisi;
3. Išanalizuoti komercinės teisės sąsajas su civiline teise.

Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje darbo dalyje aprašomos teisės šakos, privatinės teisės grupės ir išryškinama komercinės teisės vieta šioje sistemoje. Antrojoje darbo dalyje analizuojama privatinės teisės raida ir komercinės teisės sąsajų su civiline teise atsiradimo prielaidos. Trečiojoje darbo dalyje aprašomos komercinės teisės sąsajos su civiline teise.