Požiūris į moterį ir moteriškumą ankstyvajame budizme

Nors praėjusiame dešimtmetyje ir buvo pasirodę keletas darbų iš dalies nagrinėjusių moters padėtį Azijos religinėse tradicijose, o kai kurie iš jų ir būtent moteris budizme, mažai budizmo studijų mokslinių darbų pasitelkė lytį kaip kintamąjį galintį nušviesti religinius simbolius, filosofijos koncepcijas ar socialines grupes. Mano pranešimas ragina galvoti ne tik apie moters padėtį budizme, bet apie plačią klausimų sritį susijusią su bendresne lyties sąvoka, kultūriškai susidariusias vyriškumo ir moteriškumo koncepcijas. Lyties studijos kaip akademinė disciplina teigia, kad lyties ir seksualumo koncepcija yra lemiamas supratimo apie pasaulį, kuriame žmonės gyvena ir bendrauja, kintamasis. Pats bendriausias teiginys yra, kad begalės žmonių kūrybinės raiškos formų – aktorinių, intelektualinių, socialinių ir kitų – yra ir sukurtos, ir patirtos lytiškų ir (bent jau galimai) seksualių būtybių. Nei žmonių kūryba tose srityse, nei žmonių iš jų gauti potyriai nėra lytiškai neutralūs. Mūsų, kaip seksualių ir lytiškų būtybių, prigimtis yra esminis faktorius, į kurį turi būti atsižvelgta.