Sovietinių struktūrų veiksmai likviduojant Prisikėlimo apygardą

Prisikėlimo apygarda įkurta tik antrajam partizaninio pasipriešinimo etapui einant į pabaigą – 1948-ųjų balandžio 1-ąją padalinus Jungtinę Kestučio apygardą. Nors šiuo laikotarpiu pasipriešinimas jau silpo, okupacinė valdžia suprato, kad negalės palaužti partizaninio pasipriešinimo vien fizine jėga, todėl ypač suaktyvėjo specialiųjų agentų, smogikų veikla, daugiausia žmonių ištremta būtent šiuo laikotarpiu, dėl ko pastebimai sumažėjo partizanų rėmėjų kontingentas. Agentai smogikai Prisikėlimo apygardos ir apskritai viso partizaninio judėjimo likvidavime turėjo ypatingai svarbų vaidmenį. Begalės išdavysčių, specialios operacijos, verbavimai galutinai išsekino partizaninį pasipriešinimą, kol liko tik pavieniai rezistentai netekę savo jau likviduotos vadovybės, ryšininkų bei gyventojų paramos.

Šio referato tyrimų objektas yra Prisikėlimo apygardos likvidavimo reiškinys. Aprašysiu okupacinės valdžios taikytus veiksmus likviduojant Prisikėlimo apygardą.

Pagrindiniai uždaviniai bus išsiaiškinti ir apibūdinti sovietinių struktūrų veiksmus naikinant Prisikėlimo apygardos ryšininkų tinklą ir jų veiksmus likviduojant Prisikėlimo apygardos rinktines.

Literatūros šia tema lietuvių kalba yra nemažai, daugelis apygardos likvidavimo atvejų yra perkelti iš memuarų į literatūrines monografijas bei straipsnius. Daugiausiai apie Prisikėlimo apygardos likvidaciją ir apskritai apie Prisikėlimo apygardą informacijos yra Aurelijos Malinauskaitės sudarytoje monografijoje „Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje“ (1999), taip pat autorių kolektyvo (N. Gaškaitės, D. Kuodytės, A. Kašėtos, B. Ulevičiaus) monografijoje „Lietuvos partizanai 1944-1953“. Taip pat šia tema esama ir straipsnių patalpintų internete.