Išsivysčiusių ir besivystančių šalių poveikio aplinkai specifika

Šiandienėje visuomenėje imta labai daug kalbėti apie ekologiją, aplinką, jos užterštumą ir kaip to išvengti. Viešojoje erdvėje tik ir girdime patarimus, kaip saugoti gamtą, jos neteršti. Tačiau ne visur poveikis aplinkai yra vienodas. Poveikio specifika priklauso nuo valstybės išsivystimo lygmens. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kokį poveikį aplinkai daro išsivysčiusios ir besivystančios šalys. Pirmiausia, norėčiau apžvelgti kas tai yra besivystanti ir jau išsivysčiusi šalis. Besivystančios šalys šnekamojoje kalboje dažnai vadinamos „trečiojo pasaulio“ šalimis. Tai skurdžios valstybės, kurios dėl savo ekonominio, socialinio ir politinio išsivystimo yra palyginti žemesnėje stadijoje negu išsivysčiusios šalys. Tuo tarpu, išsivysčiusiomis šalimis laikomos turtingosios pasaulio valstybės, kurios dėl savo ekonominio, politinio ir socialinio išsivystimo yra palyginti aukštesnėje stadijoje negu besivystančios šalys. Tokių valstybių pasaulyje yra žymiai mažiau, t.y 40 (Pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis). Kadangi valstybių išsivystimo lygis skirtingas, tai taip pat ir skiriasi poveikio aplinkai specifika. Pasirinktą temą nagrinėsiu keliais aspektais. Tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse apžvelgsiu miestų taršą ir jos dydį. Taip pat šalies mąstu – oro taršą, vandens kokybę ir miškingumą.