Failų sistemos: FAT16, FAT32, NTFS, HPFS, ext2, ext3, ... ir kitos. Jų ypatumai

Failų sistema (angl. filesystem) – duomenų struktūrų, algoritmų ir interfeisų visuma, leidžianti įrašyti, išsaugoti ir perskaityti laikmenoje ar kompiuterių tinkle esančią struktūrizuotą informaciją, nesigilinant į technines informacijos išsaugojimo detales. Yra daugiau nei 100 įvairių failų sistemų ir pertvaros tipų, kurių kiekvienas su skirtingomis savybėmis. Taip pat yra tinklo failų sistemos, kurios egzistuoja tik tinklo aplinkoje ir turi prieigą prie duomenų skirtingose ​​ protokolo platformų lygmenyse. Tinklo teritorija apima lygiagretaus skaičiavimo failų sistemas. Daugumoje failų sistemų operuojama failo – tam tikro vientiso identifikuojamo informacijos rinkinio – sąvoka, daugelyje yra ir papildomų objektų, pvz., katalogas, failo atributai, itin išvystytose – yra ir sudėtingesnių objektų pvz., Files-11 – failo elementą apibrėžiantis įrašas, HFS – failo savybes ir naudojimą aprašanti resursų šaka ir pan. Failų sistemos atliekami veiksmai apibrėžiami rinkiniais funkcijų, leidžiančių šiuos objektus kurti, skaityti, keisti, šalinti ir t.t. [3,7]

Tipiškos failų sistemos visada palaiko šias funkcijas ar panašiai besivadinančius jų ekvivalentus:

• open– grąžina deskriptorių, identifikuojantį failą, su kuriuo dirbama.
• seek– perstumia failo rodyklę į atitinkamą poziciją.
• read– perskaito iš failo nurodytą kiekį informacijos į buferį.
• write– perrašo iš buferio nurodytą kiekį informacijos į failą.
• close– uždaro failą.

Dauguma failų sistemų palaiko ir papildomas funkcijas, skirtas katalogų informacijos skaitymui, failų atributų, naudotojų teisių kontrolei ir pan. Kai kurios išvystytos failų sistemos leidžia atlikti ir žymiai sudėtingesnius veiksmus:

• dirbti su įvairiais įrenginiais;
• manipuliuoti operacinės sistemos darbo parametrais ar panaudoti daugumą operacinės sistemos funkcijų. [3]