Teisingumo samprata ir svarba Antikoje, XX amžiuje ir šiuolaikiniame pasaulyje

Šiais laikais, vis sparčiau nykstant moralinėms vertybėms, svarbu suvokti teisingumo reikšmę. Teisingumas – tai tinkamo mąstymo ir elgesio visuma. Teisingumo samprata buvo nagrinėjama jau nuo antikos. Skirtingais laikais ši sąvoka buvo aiškinama vis kitaip. Šiame rašto darbe nagrinėjamas teisingumo suvokimas antikoje, XX amžiuje ir šiuolaikiniame pasaulyje. Remiantis žymių žmonių mintimis, parodoma, kokia buvo teisingumo svarba skirtinguose laikotarpiuose. Darbe nagrinėjamos antikos filosofų mintys, sovietmečio santvarka, partizaninis judėjimas ir šiuolaikinės visuomenės puoselėjamos vertybės.

Remdamasi savo pateiktais argumentais, galiu teigti, jog teisingumo samprata keitėsi kartu su tobulėjančiu pasauliu. Antikoje teisingumas buvo tapatinamas labiausiai su moralinėmis vertybėmis: sąžiningumu, dorybe, gėriu, nesavanaudiškumu; sovietinė valdžia teisingumu laikė tai, kas naudinga vadovui, net jei tai skurdina šalį, piktina piliečius; partizanams teisingumas buvo tapatus laisvei, kovai už savo teises, už lygybę; šiuolaikiniame pasaulyje teisingumas labiausiai siejasi su teisėtvarka, įstatymais, valstybės valdymu. Šiuolaikinė visuomenė vis mažiau puoselėja moralines vertybes, į pirmą vietą iškeldama materialines vertybes.