Koalicinės vyriausybės: demokratijos brandos bruožas ar politinio nestabilumo šaltinis

Šis darbas yra skirtas aptarimui apie koalicines vyriausybes. Bus atkreiptas dėmesys į svarbiausius tokio pobūdžio vyriausybių aspektus. Išorines bei vidines aplinkybes lemiančias koalicinių vyriausybių susidarymą, jų demokratinį stabilumą ar nestabilumą.

Aktualumas: ši tema aktuali visoms valstybėms, kur nėra prezidentinis valdymas, kur gali reikštis parlamentas. Taip pat visuomenei rūpimas klausimas, ką gero gali duoti koalicinis valdymas.

Darbo tikslas: supažindinti su koalicinių vyriausybių ypatumais, partijų vaidmenimis prieš ir po rinkimų, jų situacija parlament ir šalies vadovo požiūriu.

Darbo uždaviniai: 1. Sužinoti koalicinių vyriausybių svarbą valstybei.

2. Partijų įtakas formuojant vyriausybes.
3. Šalies vadovo buvimas prieš ar už koalicinę vyriausybę.

Metodai: darbe nus naudojamas aprašomasis metodas, nes šiuo metodu galima pateikti svarbius faktus bei procesą apie darbo objektą.

Naudota literatūra: darbe naudojausi V. Kašauskienės knyga, nes joje yra aprašyta Lietuvos koalicinių vyriausybių kaita. Taip pat M. Kluonio straipsniu, nes ten yra palyginta Rytų Europos koalicinės vyriausybės. Dar naudojausi Z. Norkaus knyga apie parlamentarizmą, nes joje nurodyta pagrindiniai faktai apie parlamento darbą bei jo įtaką koalicinėms vyriausybėms.

Struktūra: darbas suskirstytas į tris skyrius, pirmame aptarsiu koalicines vyriausybes, jų susidarymo eiga bei trūkumus. Antrame skyriuje kalbėsiu apie partijų šališkumą formuojant vyriausybes, jų daromą spaudimą. Trečiame bus aptarta šalies prezidento arba vadovo įtaka formuojantis koalicinėms vyriausybėms, jo pasisakymai ir požiūris.

Galiausiai išvadose bus aptarta pagrindinius akcentus apie koalicinių vyriausybių stabilumą ar nestabilumą, taip pat ar jos užtikriną efektyvią politiką.