Du Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ variantai (1945 IR 1962 M.): tekstologinė problema ir jos sprendimo būdai

Lyginant du Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ (senesnis kūrinio pavadinimas – „Baltaragio malūnas arba kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte”) variantus (pirmasis – 1945 m. leidimo, antrasis – 1962 m. leidimo) susiduriama su viena iš populiariausių tekstologinių problemų – neaišku, kurią redakciją derėtų laikyti tikruoju, pagrindiniu kūrinio tekstu. Ši problema, ko gero, kyla dėl skirtingo redakcijų vertinimo. Pavyzdžiui, antroji romano redakcija yra laikoma pagrindiniu kūrinio tekstu, ji tapusi normine, tačiau Montrealio ir Šiaulių dramos teatruose statyti spektakliai buvo rengiami remiantis pirmąja, kitaip vadinama užmirštąja, „Baltaragio malūno“ redakcija.[1] Tinkamiausios galutiniam kūrinio tekstui redakcijos pasirinkimą iš dalies apsunkina dar ir tai, jog abu „Baltaragio malūno“ variantai atsirado dėl paties Kazio Borutos valios – po pirmosios dalies izoliavimo nuo visuomenės (knyga buvo matyta kaip „ neatitinkanti dabarties reikalavimų ir „žalinga““), rašytojas nusprendė parašyti antrąjį knygos variantą, kuris, tariant D. Striogaitės žodžiais („Kūrinio istorija“, „Baltaragio malūnas“ ir jo byla: pirmoji Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ redakcija, straipsnis, skirtas, kūrinio istorijai, dokumentinė ir literatūrinė medžiaga), buvo: „ tam tikras kūrybinis kompromisas, kurio rašytojas griebėsi, norėdamas atgaivinti jam labai brangų kūrinį.“[2] Vis dėlto, jei turėtume pasirinkti tarp šių dviejų kūrinio redakcijų, kurią iš jų turėtume laikyti pagrindine? Manau, pirmiausia derėtų išsiaiškinti, kokie yra galimi šios konkrečios problemos sprendimo būdai.

[1] Striogaitė, D. „Kūrinio istorija“. „Baltaragio malūnas“ ir jo byla: pirmoji Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ redakcija, straipsnis, skirtas, kūrinio istorijai, dokumentinė ir literatūrinė medžiaga. Vilnius, 2005, 251.

[2] Striogaitė, D. „Kūrinio istorija“. „Baltaragio malūnas“ ir jo byla: pirmoji Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ redakcija, straipsnis, skirtas, kūrinio istorijai, dokumentinė ir literatūrinė medžiaga. Vilnius, 2005, 234 ir 251.

„Baltaragio malūno“ kūrinio atveju galima išskirti tris galimus pasirinkimo variantus: visų pirma, yra galimybė pasirinkti tik vieną iš galimų redakcijų, pagal tai, kuri iš jų labiau atitinka paskutinę autoriaus valią, kuri yra mažiausiai pakeista, remiantis to meto politinėmis pažiūromis ir visuomeninio spaudimo dialektika.[3]Kitas pasirinkimo variantas galėtų būti toks: leisti abu variantus lygiagrečiai, kaip du atskirus kūrinius, lygiaverčius vienas kitam. Galų gale, abi šias redakcijas būtų galima sujungti ir susisteminti, padarant vieną bendrą galutinį variantą. Iš šių redakcijų galbūt būtų galima padaryti kontaminuotą teksto versiją – iš abiejų teksto variantų surinkti geriausias redakcijas ir jas maišant „suplakti“.[4] Norint pasirinkti tinkamai, kaip jau minėjau anksčiau, derėtų atsižvelgti į teksto pasirinkimo kriterijus – autoriaus valios dinamiką, išorines istorinio laiko aplinkybes.

[3] Subačius, P. „Tekstologija. Teorijos ir praktikos gairės“. „Aidai“, 2001, 156-169.

[4] Subačius, P. „Tekstologija. Teorijos ir praktikos gairės“. „Aidai“, 2001, 80.