Juozas Aputis - konspektas

<...>Baisus yra žmogus „be abejonės, be dvasios svarstyklių“, sakė rašytojas. Pasipūtęs pienininkas budelio vaidmenį atlieka pasididžiuodamas, o visi kaimynai žavisi tariamu jo šaunumu. Kiekvienoje situacijoje žmogaus laikysena priklauso nuo to, kiek jis išsaugojęs žmogiškumo ir atjautos, kiek turi atsparumo negarbinti smurtautojo. Žmogiškumą Aputis laiko pačia patikimiausia vertybe (Albertas Zalatorius), o gebėjimas atsilaikyti, nenusilenkti kvailybei ar šiurkščiai jėgai jam yra pagrindinė savigarbos atrama ir sėkmės garantas. Jau iš paantraštės galime suprasti, kad tai nebus paprasta novelė. Istorijoje atsiradęs jaunasis pienininkas tampa šunelio žudiku. Pats šeimininkas to padaryti neįstengia, todėl nusamdo išsipuošusį pienininką („užsidėjęs skrybėlę, kurioj įsmeigta varnos plunksna”, „melsvos džinsinės kelnės”), kuris tampa šaltakraujišku budeliu. Jis tai padaro kuo ramiausiai, su pasitikėjimu ir nebėga tolyn nuo įvykio vietas lyg sąžinės graužiamas, o atsako į Marazyno padėką ir nužingsniuoja, pagarbiai prasiskyrus vaikams.<...>