Aukštojo mokslo reforma 2009 - 2012 metais

Paskutiniuosius keletą metų Aukštojo mokslo reforma – viena labiausiai eskaluojamų temų. Ne tik tarp studentų ar dėstytojų, tačiau ir aukščiausiuose valdžios organuose. Vieni ją keikia, kiti atvirkščiai – giria jos pliusus, pamiršdami, kokius didelius minusus ji turi. Deja, tačiau didžioji dauguma visuomenės, nesidominčios šia reforma, ar tiesiog per mažai apie ją informuotos, apie ją girdi tik tai, ką kalba žiniasklaida. Kuri, kaip įprasta, ją peikia, vadina neišbaigta, per daug skubota. Žinoma, šiuose žodžiuose yra didelė dalis tiesos, tačiau pažvelgus iš kitos pusės – kuri reforma buvo įvykdyta greitai, tikslingai, gerai. Taip, kad visiems visuomenės sluoksniams tiktų ir patiktų. Tiesa, labiausiai šios reformos paveikti asmenys, studentai, labiausiai ir domisi šia reforma. Taip pat - yra labiausiai ja nepatenkinti.

Per pastaruosius metus buvo vykdoma daugybė reformų, tačiau ši reforma sulaukė tokio didžiulio atgarsio. Deja, ne pačio geriausio. Daugiausia kritikos sulaukė net ne pati reforma, o jos iniciatorius, buvęs Švietimo ir mokslo ministras – Gintaras Steponavičius. Jį kritikuoja dėl per greito reformos priėmimo, per trumpo laikotarpio jai įvykdyti, per kurį aukštosios mokyklos galėjo pasiruošti priimti svarbius sprendimus susijusius su ja. Galiausiai, per mažo studentų ir mokinių informavimo. Galiausiai, dauguma studentų įstojusių reformos įsigaliojimo pradžioje gerai net nežinojo, kas ta reforma, ir kodėl ji vykdoma. Šiame darbe bus analizuojama, kaip vyko ši aukštojo mokslo reforma, išskiriami svarbiausi jos etapai.

Problema: Aukštojo mokslo reformos neišbaigtumas, pridaryta per daug klaidų, kurioms ištaisyti prireiks nemažai laiko.

Uždaviniai:

Išsiaiškinti, kodėl buvo vykdoma aukštojo mokslo reforma, kokie buvo jos tikslai;

2. Aprašyti, kaip buvo vykdoma aukštojo mokslo reforma, kokia buvo jos eiga ir rezultatai;

Darbo metodai: straipsnių analizė, su reforma susijusių dokumentų analizė, duomenų lyginimas.