Švietimo politikos analizė

Darbo aktualumas. Švietimo politika yra tik viena iš viešosios politikos sričių. Ji iš esmės yra priemonių ir veiklų visuma, skirta užtikrinti kokybišką ir prieinamą visuomenės išsilavinimą (Regioninių švietimo valdymo..., 2012).

Švietimas, tam tikra prasme, yra dalis mūsų visų „turto“ ir kiekvieno iš mūsų interesas. Kuo aukštesnis šalies švietimo lygis, tuo aukštesnis jos žinių reprodukcijos potencialas, todėl siekiant ateinančiai kartai perduoti geresnę Lietuvą, visų pirma, reikia dėti pastangas tobulinant šalies švietimo sistemą ir jos įgyvendinimo politiką.

Aukštasis mokslas – aukščiausias, bet kartu ir sudėtingiausias švietimo sistemos lygmuo, kuriame paprasti sprendimai netaikomi. Vienas iš svarbesnių sprendimų – 2009 m. pradėta įgyvendinti aukštojo mokslo reforma, kuri iš esmės pakeitė aukštojo mokslo organizavimo sistemą. Reformos metu įvestas finansavimas „studento krepšelio“ pagrindu, todėl universitetai buvo įpareigoti persitvarkyti į viešąsias įstaigas, o aukščiausiu valdymo organu tapo aukštųjų mokyklų Tarybos (Scenarijus „Lietuvai“, 2011). Tačiau tai galima laikyti tik pirmuoju žingsniu tikrojo pokyčio linkme. Ne mažiau svarbūs aukštųjų mokyklų klausimai susiję su vis dar išlikusia orientacija į kiekybę ir faktiniu atskirų specialistų pasiūlos-paklausos disbalansu rinkoje.

Darbo problema. Lietuvoje, pastaruoju laikotarpiu, ryškėja įgytos kvalifikacijos paklausos ir pasiūlos disbalansas. Tarp stojančiųjų populiariausios studijų programos nėra tarp paklausiausių specialybių darbo rinkoje. Susidarė perteklius specialistų, turinčių teisės, ekonomikos, verslo vadybos, viešojo administravimo kvalifikacijas, tuo tarpu, darbdaviai skundžiasi kvalifikuotų darbuotojų trūkumu technologijų, medicinos, bio-medicinos, bio-chemijos ir kitose srityse (ten pat, 2011).

Darbo tikslas – išskirti švietimo politikos problemą ir atlikti jos analizę pagal E. Bardach sudarytą aštuonių žingsnių kelią.

Darbo problemos analizės metodika. Pasirinktos švietimo politikos problemos analizė atlikta pagal E. Bardach (2006) išskirtus aštuonis žingsnius (žr. 1 pav.). Šis analitinis 8 žingsnių problemos aiškinimosi kelias yra nuoseklus ėjimas nuo problemos apibrėžimo pačioje pradžioje iki sprendimo priėmimo ir jo paaiškinimo pabaigoje.

Pirmasis žingsnis – problemos formulavimas. Šis žingsnis be galo svarbus, nes iškelta problema nubrėžia tikslą išnagrinėti ją ir sutelkia energijos ieškoti įrodymų. Pakutiniais politikos analizės etapais galutinė problemos formuluotė neabejotinai padeda apmąstyti, kaip bus papasakota istorija.

Antrasis žingsnis – įrodymų rinkimas. Šiame etape renkama informacija ir duomenys susiję su analizuojama politikos sistema, siekiant pagrįsti ir įrodyti egzistuojančią problemą.

Trečiasis žingsnis – alternatyvų kūrimas. Šiame žingsnyje siekiama numatyti kuo daugiau problemos sprendimo ar jos mažinimo strategijų. Iš kurių vėliau išsirenkamos optimaliausios.

Ketvirtasis žingsnis – kriterijų atranka. Šis žingsnis glaudžiai susijęs su vertinimu. Ketvirtojo žingsnio metu pasirenkami kriterijai, kuriais remiantis bus nustatoma teigiama ar neigiama kiekvienos siūlomos problemos alternatyvos įtaka.

Penktasis žingsnis – padarinių numatymas. Galima teigti, kad šis žingsnis yra sudėtingiausias, nes jo metu reikia numatyti tikėtinus padarinius (arba poveikį) kiekvienai alternatyvai. Be to šiame žingsnyje yra bent trys kliūtys: politika (kuri tiesiogiai siejasi su ateitimi), galimybė numatyti tik optimistiškas prognozes (dauguma žmonių pirmenybę teikia optimistinėms prognozėms) ir per didelis pasitikėjimas savo prognozėmis.

Šeštasis žingsnis – kompromiso pateikimas. Siūlomos sprendimo alternatyvos, kurios turi būti įvertinamos. Pasirenkama ta alternatyva, kuri pagal visus kriterijus viršija likusių alternatyvų įvertinimą. Dažniausias kompromisinis sprendimas yra susijęs su pinigais, prekėmis ar paslaugomis.

Septintasis žingsnis – sprendimo priėmimas. Šis žingsnis – tai savotiškas patikrinimas, ar iki šiol teisingai ir kruopščiai buvo vykdyti visi aštuoni žingsnių kelio uždaviniai ir ar sėkmingai buvo pasiektas septintasis.

Aštuntasis žingsnis – papasakoti savo istoriją. Šio žingsnio metu peržvelgiama problemos formuluotė, pasirinktos alternatyvos, kriterijai, kompromiso galimybės. Viską išnaujo įvertinus ir įsitikinus, kad viskas tinkamai atlikta, galima savo analizę pristatyti auditorijai.

Apibendrinat aštuonių žingsnių kelią galima teigti, kad visi žingsniai tarpusavyje susiję, todėl norint tinkamai atlikti analizę, reikia laikytis visų žingsnių loginės sekos.

Darbo problemos analizei atlikti buvo naudojami šie metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, jų sisteminimas ir interpretavimas.