Žmogaus socialinės raidos namų darbas:Mergina neturinti kur gyventi su vaiku Vilniaus rajone. Mergina turi 1 lygio invalidumą, tėvas geria, mama bedarbė

Pastaraisiais metais tiek Lietuva, tiek daugelis kitų Europos ir tolimesnių valstybių susiduria su tokiomis problemomis kaip - santuokų skaičiaus mažėjimas, ištuokų skaičiaus didėjimas, vaikų, augančių tik su vienu iš tėvų skaičiaus augimas.

Pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis, Vilniuje nuo 2014 sausio 1 d. iki 2014 birželio 30 d. užregistruotos 2195 santuokos, ir 1030 ištuokų tuo pačiu laikotarpiu. O 2013 metų antroje pusėje - 3317 santuokos ir 1117 ištuokų[1]. Tai reiškia, kad, pastaraisiais metais, kas antra - trečia šeima nusprendė išsituokti. Ištuokos iššaukia vaikų skaičiaus augimą, augančių su vienu iš tėvų padarinius.

Pakankamai aktualus faktorius, apsunkinantis valstybę - gyventojų neįgalumas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau - NDNT) duomenimis, 2013 m. Lietuvoje gyveno 806308 darbingo amžiaus asmenys, iš kurių net 75817 kreipėsi į NDNT dėl darbingumo nustatymo, ir net 71260 asmenų buvo pripažinti pilnai, arba iš dalies nedarbingais.

Šiandiena, nėra individo, kuris būtų apsaugotas, jau nuo darbo pradžioje minėtų, gyvenime duotų socialinių ir finansinių iššūkių.

Dabar Lietuvoje yra išleisti įstatymai, pagal kuriuos kiekvienas individualiai, turi teisę kreiptis į tam tikras institucijas dėl finansinės padėties pagerinimo ar pagalbos Tačiau, ne visada piliečių lūkesčiai gauna atsakomąjį ryšį kreipiantis valstybinės pagalbos, ir neretai tokie atvejai atneša ne tik vieno asmens, tačiau ir šeimos artimųjų rūpestį nulemsiančius padarinius.

Norėdami kiek daugiau paanalizuoti žmogaus socialines koncepcijas, t.y teises, galimybes, pareigas, naudosime išgalvotą modelį – pilnametė, bedarbė mergina, kuriai nustatyta neterminuota I lygio invalidumo grupė, auginančiai mažametį vaiką bei esančiai Vilniaus rajone, tačiau neturinčiai kur gyventi. Būtina paminėti ir tai, jog mergina turi savo šeimą, tačiau jos tėvas alkoholikas, o motina - bedarbė.

Šiandien, be abejonės, visi pritartumėte, jog šiuolaikinėje visuomenėje tradicinės šeimos samprata įgauna vis mažesnę reikšmę, kadangi atsiranda nepilnos šeimos samprata. Vis dažniau, atsiranda atvejų, kada vaiką pagimdo netekėjusi arba vieniša moteris. Tad, nenuostabu, kad tokie veiksniai, nepriklausantys nuo moters valios iššaukia tam tikrus sunkumus.

Pasirinktame modelyje moteris su vaiku susiduria su absoliutaus skurdo problema, kada nėra galimybės palaikyti esminius gyvenimo poreikius – būsto nebuvimas, nedarbas, maisto bei aprangos problema. Šiuo atveju, mergina yra priskiriama mažiausiam pajamų lygiui, akivaizdus nepritekliaus indeksas, kadangi namų ūkis neturi reikalingų dalykų tiek vaiko auginimui, tiek savęs pačios išgyvenimui. Šią nelaimingos, nepilnos šeimos situaciją galima įvardinti kaip socialinę atskirtį. Tai leidžia pamatyti būsto neturėjimo sektoriuje, kadangi benamystė jau yra traktuojama kaip viena iš kraštutiniausių atskirties formų. Benamystę galėtume apibrėžti kaip lėšų neturėjimą bent minimaliam būstui išsinuomoti. Merginai su vaiku neturinčiai nuolatinės gyvenamosios vietos socialiai integruotis į visuomenę tampa sunkus ir ilgas kelias, kadangi nėra galimybių užsiimti kasdienine veikla – darbas arba nedarbas, taipogi priklausomai nuo vaiko amžiaus, dėl finansinių nepriteklių lankyti bendrąsias institucijas, tokias kaip mokykla.

Atsižvelgiant į 2011 m. skurdo ir socialinės atskirties rodiklius – Lietuva tarp ES šalių stovi 27 vietoje. Tuo metu net 33,4 proc. patyrė skurdo riziką ar socialinę atskirtį.[2]

Nedarbingai merginai ir turinčias ribotas ar mažas pajamas yra sunku dalyvauti darbo rinkoje, kadangi ne visi darbdaviai supranta vienišos mamos padėtį. Tuo pačiu, atsižvelgdami į tai, kad moteris turi mažametį vaiką, darbdavys turėtų sudaryti neterminuoto darbo laiko grafiką, arba sudaryti sąlygas dirbti nuotoliniu būdu. Neretai tokia darbo jėga nėra reikalinga. Antras svarbus faktorius – nekvalifikuotus darbus išstumia veikla, reikalaujanti patirties naujųjų technologijų srityje. Ir trečias, svarbiausias – mamos invalidumas.

Mažomis pajamomis besivaduojantiems namų ūkiams atsiranda sveikatos, mitybos, ribotos galimybės šviestis bei naudotis komunalinėmis paslaugomis problema. Taipogi galimi mamos bei vaiko psichologiniai sutrikimai.

Atsižvelgus į vienišos merginos situaciją reikėtų iškelti klausimą, kaip ir kokiomis galimybės reikėtų integruotis į pilnavertį gyvenimą, kokias teises ji turi į visapusiškesnio gyvenimo kokybę, bei pareigas.

Lietuvoje yra akivaizdus paslaugų trūkumas, kuriam nesant galima būtų padėti nuo darbo rinkos nutolusiems žmonėms, tuo pačiu atkuriant jų socialinius gebėjimus, emocinį bei psichologinį pasirengimą, motyvaciją. Todėl, šiai problemai spręsti buvo sukurtas 2014 – 2020 m. laikotarpio paslaugų plėtros projektas, kurio iniciatyva bus palaikomas psichologinės pagalbos, sociokultūrinės, socialinių įgūdžių ugdymas, kurios sukurs prielaidas pažeidžiamiausių žmonių integracijai į darbo rinką. Tuo pačiu, suteikiant jam paslaugas, bus jo iniciatyva siekiama daugiau dalyvauti paieškose dėl darbo galimybių, planuojama socialinių išmokų ir kompensacijų priklausomybės sumažėjimas.

Paprastai moterų benamystė kelia labai didelę grėsmę sveikatai, jos daugiau nei vyrai susiduria su smurto, seksualinės prievartos grėsme. Tad labai svarbu, kad mergina, auginanti vaiką, kuo greičiau kreiptųsi į valstybę socialinės paramos ar pagalbos.

Šiuo atveju, moterį su vaiku galima būtų priskirti prie socialinės rizikos veiksnių ir vienu gyvenančiu asmeniu ,vyresniu kaip 18m, kuris turi teisę į:

• piniginę socialinę paramą;
• socialinį būstą;

Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo ir teikimo tvarkos apraše yra reglamentuojama: Įstatymu nustatytos piniginės socialinės paramos skyrimą ir teikimą, piniginės socialinės paramos Įstatymo nenustatytais kitais atvejais skyrimą ir teikimą Vilniaus miesto savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaruojantiems asmenims, taip pat asmenims, įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje bei asmenims, kurie Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuomojasi būstą. [3]

Mergina turi vienodą teisę pasinaudoti parama, kad ir koks bebūtų jos pajamų lygis ar ekonominis statusas. Lietuvoje socialinės paramos sistema yra pagrįsta visuotinėmis pašalpomis, dėl kurios besikreipiantys gauna iš valstybės pagrindines socialinės paramos reikmes. Tačiau, pirmiausia mergina turi užsiregistruoti į teritorinę darbo biržą, ir tik tada ji galės pretenduoti į piniginę socialinę pašalpą. Nuo 2013 metų sausio mėnesio įsigaliojus naujai Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui , 6 mėnesių registracijos Darbo biržoje termino laukti nebereikia. O įsidarbinus ilgalaikiams bedarbiams, gali būti skiriama papildoma socialinė parama.

Nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims gali būti skiriama piniginė socialinė parama:

[1] Gyventojų registro tarnyba. Prieiga per internetą www.gyvreg.lt

[2] SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMO 2014–2020 M. VEIKSMŲ PLANAS. Prieiga prie interneto: file:///C:/Users/admin/AppData/Local/Temp/socialines%20itraukties%20veiksmu-planas.pdf

[3] Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo ir teikimo tvarkos aprašas. 2012m, Vilnius,