Materializmas ir jo įtaka asmens gerovei

Materializmas kaip viena iš mokslininkų bei tyrėjų domėjimosi sričių jau buvo žinoma nuo senovės Graikijos. Platonas, Sokratas ir Pitagoras teigė, kad materialinės naudos siekimas kliudo individams pasiekti gėrį. XIX a. romantikai pradėjo kritikuoti materializmą ir ši kritika išliko iki šių dienų. Tarp mokslininkų vyrauja konfliktas, kadangi vieni materializmą suvokia kaip teigiamą dalyką, kuris skatina ekonominį augimą ir individo tapatybę, kitų teigimu materializmas sukelia neigiamas pasekmes individui bei jo asmeninei gerovei.

Mokslinėje literatūroje galima aptikti nemažai materializmo apibrėžimų. R. W. Belk materializmą apibūdina kaip individo prisirišimą prie nuosavybės, turto (1985) ; M. L. Richins ir S. Dawson teigimu, materializmas apibrėžiamas kaip vertybė, kuri yra dažnai siejama su materialinių gėrybių, nuosavybės įsigijimu ir valdymu, kuris padeda asmeniui siekti savo užsibrėžtų gyvenimo tikslų bei trokštamos padėties visuomenėje (1992); anot A. Ahuvia, N. Wong materialinės gerybės padeda žmogui pasiekti norimą statusą bei klasę visuomenėje ar dalyvavimą socialinėse grupėse (1995).

Materializmo įtaka individui milžiniška, tiek teigiama materializmas suteikia naudos visuomenei ir skatina jos augimą, taip pat skatina asmenį tobulėti bei siekti gyvenimo tikslų, tiek neigiama prasme - materializmas neigiamai veikia asmens laimę, pasitenkinimą gyvenimu bei asmens gerove bendrąja prasme.

Taigi šiame darbe bus bandoma plačiau apžvelgti materializmo apibrėžimą bei materializmo pasekmes asmens gerovei.

Materializmas viena iš mokslininkų tyrinėjimo sričių sulaukianti vis daugiau dėmesio. Mokslinėje literatūroje galima aptikti nemažai materializmo apibrėžimų. Yra skiriamos keturios kategorijos, apibūdinančios materializmo įtaką tiek individui, tiek visuomenei: teigiamos socialinės pasekmės (materializmas – teigiamas konstruktas, skatinantis visuomenės augimą ir vystymąsi), neigiamos socialinės pasekmės (kiekvienas individas gali bandyti siekti materialinės naudos, tačiau tai gali turėti neigiamos įtakos aplinkai, kuri gali virsti nepilnaverte), teigiamos individualios pasekmės ( materializmas skatina individą siekti gyvenimo tikslų bei suteikia prasmės jausmą), neigiamos individualios pasekmės (materializmas neigiamai veikia subjektyviąją asmens gerovę).

Daugelyje mokslinių tyrimų bei teorijų yra kalbama būtent apie materializmo neigiamą įtaką asmens gerovei. Neigiamą materializmo įtaką subjektyviąjai asmens gerovei įrodo įvertinimo teorija (judgment theory), adaptacijos teorija (adaptation theory) bei troškimų teorija (aspiration theory). Taip pat neigiamą ryšį tarp materializmo ir asmens gerovės parodo moksliniai tyrimai, kurių rezultatai rodo, jog materializmas dažnai įtakoja individo asmens nepasitenkinimą gyvenimo lygiu, jo socialiniu statusu, nepasitenkinimą gyvenimu ir pan.

Taigi darytina išvada tokia, jog kuo daugiau norėsime – tuo blogiau jausimės, nes pernelyg aukštai užsikelti tikslai gali priversti kristi žemyn.