Esė apie asmenybę: pagal John Dewey

John Dewey (1859-1952) buvo Amerikos psichologas, filosofas, pedagogas, viešasis kritikas ir politinis aktyvistas. Gimė 1859 metais, spalio 20 dieną Burlingtone, Vermonte. Dewey 1879 metais baigė Vermonto universitetą ir 1884 metais Johns Hopkins universitete įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Savo karjerą pradėjo Mičigano universitete, ten mokytojaudamas nuo 1884 iki 1888 metų, maždaug tuo pat metu pradirbo metus Minesotos universitete 1888 metais. 1894 metais Čikagos universitete jis tapo filosofijos, psichologijos ir pedagogikos departamento pirmininkas. 1899 metais Dewey buvo išrinktas Amerikos Psichologijos Asociacijos prezidentu ir 1905 metais jis tapo Amerikos Filosofijos Asociacijos prezidentu. Jis dėstė Kolumbijos universitete nuo 1905 metų iki pensijos – 1929m ir retkarčiais užimdavo garbaus profesoriaus vietą iki 1939 metų. Būdamas Kolumbijoje jis keliavo aplink pasaulį kaip filosofas, socialinis ir politinis teroristas, ir edukacinis konsultantas. Tarp jo svarbių kelionių paminimos ir jo paskaitos Japonijoje ir Kinijoje nuo 1919 iki 1921 metų, jo vizitai į Turkiją 1924 metais, kurių metu jis pristatydavo švietimo politikas, ir mokyklų turas tarybinėje Rusijoje 1928 metais. Žinoma, Dewey niekada neignoravo Amerikos socialinių problemų. Jis atvirai kalbėjo apie edukaciją, vidaus ir užsienio politiką ir galybę socialinių judėjimų. Tarp daugelio problemų kurios sulaukė Dewey paramos, buvo ir moterų rinkimų teisės, progresuojantis mokslas, pedagogo teisės, humanistinis judėjimas ir taika pasaulyje. Dewey mirė Niujorke 1952 metais, birželio 1 dieną.