Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai mano būsimame darbe

Profesinės ligos ėmė plisti XVIII-XIX amžiuje, kai nuo individualaus namudininkų darbo buvo pereita prie fabrikinio. Tuo metu vadovautasi paviršutiniškomis žiniomis apie darbo higieną ir sanitariją, darbo dienos trukmė buvo menkai ribojama, dažnai būdavo dirbama ankštose, cheminėmis medžiagomis užterštose, blogai vėdinamose patalpose. Dėl to tarp darbininkų ėmė plisti iki tol nežinomos ligos.

Pirmieji įstatymai dėl darbuotojų sveikatos saugojimo buvo paskelbti Didžiojoje Britanijoje: 1802 metais dėl darbų saugos, 1833 metais dėl fabrikų darbo inspekcijos įkūrimo ir draudimo priimti į darbą jaunesnius kaip 9 metų vaikus, o 1906 metais priimtas įstatymas dėl sergančių profesinėmis ligomis draudimo. Taip prieš 200 metų buvo pradėta reglamentuoti darbų sauga. Šiuo metu visos Europos valstybės yra priėmusios darbų saugą reglamentuojančius įstatymus ir pasirašiusios Tarptautinės darbo organizacijos sveikatos konvenciją.

Profesinė liga - tai darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. Į šią sąvoką įeina ir profesiniai apsinuodijimai, profesinėmis laikomos taip pat ligos komplikacijos, liekamieji požymiai ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių sukelti atokieji padariniai. Profesinė liga gali būti nustatyta darbuotojui, dirbančiam ar jau nedirbančiam kenksmingomis darbo sąlygomis. Darbo aplinkoje yra tokių veiksnių, kurie, veikdami ilgesnį laiką darbuotojo organizmą, žaloja sveikatą ir gali būti bendros ar profesinės ligos priežastis. Tokie veiksniai vadinami kenksmingais darbo aplinkos veiksniais arba kenksmingais profesiniais veiksniais. Šių veiksnių yra gana daug, jie skirstomi į tokias grupes: