Genetinė informacija

Viena iš savybių, būdingų visiems gyviems organizmams, - dauginimasis. Daugindamiesi organizmai susilaukia tik tai pačiai rūšiai priklausančių palikuonių. Nors, kita vertus, vaikai nėra tikslios savo tėvų kopijos. Taigi organizmų dauginimasis neatskiriamas nuo tokių reiškinių kaip paveldimumas ir kintamumas, kurie tarpusavyje glaudžiai susiję. Kintamumas – tai gyvų organizmų įvairovės šaltinis. Žinoma apie 286 tūkstančiai žiedinių augalų rūįių, 100 tūkstančių rūšių grybų, 1,5 milijono rūšių vabzdžių. Gyvybei būdingi keli organizacijos lygmenys: molekulinis, ląstelinis, organizmo, populiacijų. Tad ir paveldimumo bei kintaumo dėsningumai irgi būdingi šiems lygmenims. Reikia nepamiršti vieno svarbaus dalyko – vaikai iš tėvų paveldi ne požymius, bet informaciją apie juos. Ši informacija užkoduota genuose. Nors jie realiai egzistuoja, mes matome ne juos, o požymius. Gregoras Mendelis 1865 m. Pirmą kartą iškėlė idėją, kad paveldimos ne organizmo savybės, o diskretiška informacija apie juos. Jo darbai po 35 metų davė pradžią naujai biologijos sričiai – genetikai (gr.k. genetikos reiškia susijęs su kilme), kuri sparčiai vystosi ir šiomis dienomis.
Taigi, nagrinėsime paveldimosios informacijos cheminę prigimtį. Išnagrinėję šią medžiagą gebėsime:
1) rasti įrodymų, kodėl DNR, o ne kitų organinių junginių molekulės yra genetinės informacijos saugotojos;
2) rasti įrodymų, kad kai kurių virusų genetinė informacija gali būti saugoma ir RNR molekulėse;
3) apibūdinti DNR molekulių sandarą ir paaiškinti, kodėl jos gali būti paveldimosios informacijos saugotojomis;
4) apibrėžti, kas yra genai, ir paaiškinti, kokiu principu koduojama paveldimoji informacija;
5) paaiškinti, kaip ląstelėje realizuojama genetinė informacija;
6) nurodyti, kokį vaidmenį realizuojant genetinę informaciją atlieka RNR molekulės;
7) paaiškinti, kokiu principu ląstelėje reguliuojama genų veikla;
8) paaiškinti modifikuojantį aplinkos poveikį formuojantis požymiui.