Armėnijos pinigų politikos modelis

Bankų evoliucija pasaulyje suformavo teoriškai apibendrintą ir rea­liame gyvenime patikrintą centrinių bankų ir klasikinės pinigų politikos modelį. Žymiausi Vakarų šalių pinigų politikos specialistai, bankininkai pripažino centrinio banko ir jo formuojamos pinigų politikos svarbą ir reikš­mę valstybei, diskutuojama ne dėl centrinio banko funkcijų būtinumo ar priemonių svarbos finansų rinkai reguliuoti, o dėl poveikio normų, dy­džio, eiliškumo vienos ar kitos priemonės ar ekonominio sverto atžvilgiu. Žymūs pinigų politikos srities mokslininkai M. Friedmanas, P. Krugmanas, I. Fisheris, C. Goodhartas ir kiti neabejoja dėl plaukiojančio pinigų keitimo kurso pranašumo savarankiškoje šalies pinigų politikoje ir panei­gia fiksuoto prie vienos valiutos pinigų keitimo kurso metodą. Kalbant apie pinigų politiką - vieną iš dviejų svarbiausių valstybės ekonominės po­litikos pagrindų, valiutų valdybos atvejis išvis neegzistuoja, nes fiksuotas kursas, kai yra prisirišama prie vienos šalies valiutos, reiškia pinigų politi­kos nebuvimą ir centrinio banko virtimą paprasta pinigų keitykla. Tačiau esant laisvam valiutos kursui, kaip tai yra Armėnijoje, situacija yra visai kitokia.

Centrinis bankas, kuriantis ir įgyvendinantis valstybės pinigų politi­ką, reikalingas todėl, kad bankininkystė (komercinių bankų tin­klas) tai nėra rinkos, kaip privataus sektoriaus, išimtinė teisė priimti įvairius sprendimus, nes komer­ciniai bankai veikdami didina pinigų kiekį apyvartoje ir tuo daro įtaką pinigų pasiūlai, o ši, esant perviršiui, inicijuoja infliaci­ją, tokiu būdu lemia kainų lygį, turto vertę, realiąsias pajamas ir kt., to­dėl yra būtina komercinių bankų priežiūra, kurią turi vykdyti centrinis bankas.

Yra ne tik ekonominių, bet ir moralinių centrinio banko paskirties aspektų, nes komerciniai bankai naudojasi privataus sektoriaus, indivi­dualių asmenų pinigais kaip kreditiniais ištekliais. Privataus sektoriaus ir individų teises bei pasirinkimo laisvę investuoti ar laikyti pinigus ban­kų depozitinėse sąskaitose gina ne rinka, o valstybė, kuriai šiuo atveju atstovauja ir atsako už indėlių saugumą vyriausybė ir šalies centrinis ban­kas, vykdydamas komercinių bankų priežiūrą.

Centrinio banko vykdoma pinigų politika sudaro sąlygas gamybai plėtotis, nes pradeda veikti tikri ekonominiai svertai.

Šiame rašto darbe analizuotas Armėnijos pinigų politikos modelis. Tam buvo išsikelti šie uždaviniai:

1. nustatyti šalies centrinio banko funkcijas atliekančią instituciją, aprašyti jos skaidrumą ir svarbą;
2. aprašyti pinigų politikos institucijas ir teisinę aplinką;
3. nustatyti pinigų politikos tikslą/tikslus, valiutą ir valiutos kurso režimus;
4. trumpai aprašyti šalies ekonomiką ir šalies finansų sistemą;
5. aprašyti pinigų politikos signalų transmisijos ypatumus;
6. nustatyti ir aprašyti, kokie dažniausiai naudojami pinigų politikos instrumentai ir priemonės;
7. aprašyti, kokie pinigų politikos pasiekimai per pastaruosius 3 metus (pinigų politikos tikslų prasme).