Alkoholio vartojimo kultūra

Žodis kultūra kildinamas iš lotyniško veiksmažodžio colere (apgyvendinti, lavinti, gerbti). Iš esmės, kultūra apima žmonių veiklą: skirtingos teorijos pateikiančios kultūros apibrėžimus paprastai nurodo į skirtingus tokios veiklos rinkinius. Kultūra yra sudėtinė visuma apimanti žinias, tikėjimus, menus, moralę, teisę, papročius ir kitus gebėjimus, kuriuos žmogus įgyja kaip visuomenės narys.Vartojimo kultūra yra visuomenės ir kartu kiekvieno asmens kultūros dalis. Asmens vartojimo kultūrą nusako gebėjimas pasirinkti tausojantį gyvenimo būdą, kuris pagerintų tiek asmens, tiek visuomenės gyvenimo kokybę. Tai ne tik mokėjimas pasirinkti prekes bei paslaugas ir jomis naudotis, tai ir savo pozicijos reiškimas perkant, kritiškas požiūris į gyvenimo būdą.Šiandieninėje lietuviškoje visuomenėje žmogus į sudėtinę kultūros dalį apima ir šiuos aspektus: alkoholio vartojimą, rūkymą, vaistų naudojimą, maisto produktų pirkimą, rūbų įsigijimą ir kt., kurie asmeniui tai sukelia tiek teigiamus, tiek neigiamus pokyčius gyvenime. Tapęs populiariosios kultūros vartotoju žmogus gali pradėti daryti blogą įtaką kitiems asmenims, aplinkiniams, gali pakenkti savo sveikatai, tapti priklausomu nuo kažkokių dalykų.Žmogus, grupė, ir pati visuomenė turi įsisąmoninti savo poreikius ir rasti tiek moraliniu, tiek ekonominiu požiūriu efektyviausius būdus jiems patenkinti. Dabartinis jaunimas – didelė vartotojų grupė, į kurią nukreiptos galingos gamintojų pajėgos. Tai ateities vartotojai, turėsią didelę perkamąją galią, todėl jau dabar gamintojų ir prekybininkų jie yra pratinami rinktis ir pirkti, formuojamas jų skonis ir poreikiai. Tik visuomenė, jos požiūris į kultūrą ir puoselėjimas gali nustatyti teigiamus ir neigiamus vartojimo bruožus.Darbo tikslas: apžvelgti ar alkoholis tapo vartojamosios Lietuviškos kultūros dalimiDarbo uždaviniai:1. Trumpai aptarti alkoholio ir kultūros tarpusavio sąveiką Lietuvoje;2. Pateikti teigiamus ir neigiamus alkoholio savybes;3. Pateikti alkoholio vartojimo statistiką Lietuvoje;