Valstybes skola. Samprata ir struktūra. LT apžvalga

Darbo aktualumas. Pastaruoju metu spaudoje pasirodė ne vienas straipsnis apie euro įvedimo privalumus. Vienas iš jų – mažesni valstybės skolos aptarnavimo kaštai ir netgi teigiama, kad valstybės skolinimasis taps pigesnis. Socialinė gerovė yra kiekvienos valstybės ekonominis tikslas. Dažnas reiškinys, kada valstybės finansai nepajėgia įvykdyti savo įsipareigojimų. Norint, kad visa šalies aparatas (švietimas, medicina, logistika) nesustotų, valstybė privalo skolintis. Valstybė, taip pat, skolinasi ne tik, kad padengtų savo įsipareigojimus, bet ir skatintų ekonomiką, pavyzdžiui, kelių tiesimas, renovacija ir kt., tačiau tai lemia valstybės skolos formavimąsi. Valstybė skolindamasi iš vidaus arba užsienio rinkų tampa priklausoma nuo kreditorių. Efektyvus valstybės skolos valdymas ir protingas skolintų pinigų investavimas veda šalį prie socialinės ir ekonominės gerovės.

Darbo problema. Skurdus visuomenės suvokimas apie valstybės skolą, jos struktūrą ir skolinimosi priežastis.

Darbo objektas. Valstybės skolos samprata ir struktūra.

Darbo tikslas. Išanalizuoti, kas yra valstybės skola ir kas ją sudaro.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti valstybės skolos sąvokas;
2. Išsiaiškinti, iš ko susideda valstybės skola;
3. Suprasti pagrindinius valstybės skolinimosi poreikius;
4. Pateikti Lietuvos valstybės skolos tendencijas ir jas apžvelgti.

Darbo metodika. Įvairios mokslinės literatūros analizė, siekiant atskleisti valstybės skolos sampratą, detali valstybės skolos struktūros analizė, siekiant išryškinti jos sudedamąsias dalis, valstybės skolinimosi tikslų ir poreikių nagrinėjimas, statistinė Lietuvos valstybės skolos rodiklių apžvalga.

Darbo struktūra. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjama valstybės skolos samprata, antroje dalyje pereinama prie skolos sudedamųjų dalių, taip pat, šioje dalyje nagrinėjamas mokslinis požiūris į skolinimosi tikslus ir poreikius. Darbo pabaigoje bus apžvelgiama Lietuvos valstybės skolos statistinė analizė.