Rekreacinė veikla - žūklė

Žvejybinio turizmo (tai labai svarbi rekreacinės žuvininkystės dalis) užuomazgų galima aptikti jau XIX amžiuje. Nenuostabu, kad pirmieji šios veiklos daigai aptinkami Didžiojoje Britanijoje. Ne veltui ši šalis laikoma giliausių mėgėjiškos žvejybos tradicijų pradininke.

Žvejybinis turizmas labai ilgą laiką buvo tiktai turtingesniųjų sluoksnių privilegija, paprastam piliečiui tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek kitose šalyse šis malonumas buvo mažai prieinamas. Todėl tikroji jo plėtra pasauliniu mastu prasidėjo tiktai praėjus keliolikai metų po II-ojo Pasaulinio karo, t. y. apie šeštojo dešimtmečio vidurį, kai, susidarius palankioms ekonominėms sąlygoms, šimtai tūkstančių ir netgi milijonai žmonių pradėjo aktyviai keliauti po pasaulį, pasiekdami atokiausius mūsų planetos kampelius. Taip atsirado poreikis patenkinti vieną seniausių aistrų – žvejoti.

Didžioji Britanija, ko gero, turi giliausius ir seniausius mėgėjiškos žvejybos papročius. Dar 20–30-ais praėjusio amžiaus metais elitinė britų žvejų dalis jau lankėsi svetimuose kraštuose mėgindama žvejoti, kartu bandydama susipažinti su kitomis šalimis (pvz., 1928 – 1932 m. škotų žvejai atvykdavo gaudyti lašišų į Lietuvą Neries upėje ties Vieviu; dėl to ten buvo įrengtas nedidelis viešbutis). Anglijoje ir Škotijoje pirmieji žūklautojų klubai jau egzistavo XIX a. pirmoje pusėje. Matyt, tai ir sudarė sąlygas plisti rekreacinei žuvininkystei. Praktiškai Anglijoje šiai veiklai panaudojami visi – ir natūralūs, ir dirbtiniai vandens telkiniai. Ypač didelis dėmesys skiriamas tauriųjų žuvų – lašišų, šlakių – apsaugai. Šios šalies žvejai mėgėjai ir valstybinė institucija, Aplinkos agentūra, labai glaudžiai bendradarbiauja įvairiausiose gamtosaugos srityse. Siekdami kuo plačiau ekologizuoti mėgėjišką žvejybą, Anglijos, Velso ir Škotijos meškeriotojai ypač didelį dėmesį skiria labiausiai tausojamų žuvų išteklius gaudymo būdui – žvejybai museline meškere. Šalyje sukurta specializuota mokyklų sistema, propaguojanti tokią žvejybą..

Mūsų šalyje meškeriojimas yra paplitusi laisvalaikio praleidimo forma. Tačiau konkrečių duomenų apie žvejų skaičių buvo mažokai. Dėl to Žuvininkų rūmai 2002 m. gruodžio mėn. paprašė agentūros „Vilmorus“ atlikti specialų tyrimą. Tyrimas parodė, kad daugiau kaip pusė respondentų (55 proc.) turi šį relaksacijos poreikį. Paminėtina, kad tokių žmonių realiai yra daugiau, nes esama vaikų ir paauglių, ,,sergančių šia liga“, bet pagal apklausos metodiką į apklausą buvo įtraukti tik žmonės, sulaukę 18 metų. Dažniausiai žvejoja ir lėšas žūklei leidžia jaunimas – tarp 15–29 metų amžiaus vaikinų ir merginų, mažiausiai – asmenys, vyresni kaip 70 metų.

Lietuvoje bent retkarčiais meškerioja apie pusė milijono žmonių. Kad jie taptų pastoviais žvejais, trukdo bloga ekonominė padėtis ir blogos žūklės sąlygos. Šiems faktoriams pagerėjus, meškeriotojų gausėtų, taip pat augtų ir išlaidos žūklei.

Pagal Mėgėjiškos žūklės įstatymą mėgėjiškai žūklei (ji iš esmės sutampa su rekreacine žvejyba) turi būti teikiamas prioritetas. Norint plėtoti šią veiklos sritį, būtina parengti ir patvirtinti strategiją. [1]