15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis

Europos Sąjungos šalyse užimtais gyventojais įprasta laikyti 15 – 64 amžiaus asmenis, kurie per tiriamąjį laikotarpį dirbo bet kokį darbą, už kurį gavo darbo užmokestį pinigais ar natūra arba turintys pajamų ar pelno. Jei asmuo per užimtumo tyrimo laikotarpį sirgo, atostogavo, nedirbo dėl prastovų ar augino vaikus iki 3 metų amžiaus, jis taip pat laikomas užimtu, kadangi turėjo tam tikrų darbinių santykių ir gavo tam tikrų pajamų.

Užimti gyventojai kartu su bedarbiais sudaro visus šalies darbo išteklius. Tačiau jei iš visų darbingų šalies gyventojų skaičiaus atimtume bedarbių skaičių, vis dėlto negautume realaus užimtųjų asmenų skaičiaus. Taip yra dėl keleto priežasčių – ne visi nedirbantys asmenys registruojasi kaip bedarbiai; kiti asmenys, oficialiai niekur nedirbantys, gauna pajamų iš tam tikrų šešėlinių darbo santykių; gali skirtis „bedarbio“ ir „neužimto asmens“ sąvokos. Būtent dėl šių priežasčių kiekviena valstybė, norėdama kuo tiksliau atskleisti savo šalies užimtų gyventojų skaičių, vykdo gyventojų užimtumo tyrimus, per kuriuos apčiuopia šalyje neįregistruotus bedarbius ir atskleidžia išryškėjusias užimtumo tendencijas.

Šiame darbe bus atskleidžiama užimtumo samprata, gyventojų užimtumo rodiklio teoriniai aspektai, analizuojamas gyventojų užimtumo lygio kitimas Lietuvoje bei 27 Europos Sąjungos valstybėse.

Darbo tikslas – aptarti 15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygio kitimo tendencijas Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse.

Darbo uždaviniai:

Atskleisti gyventojų užimtumo teorinius aspektus;Aprašyti gyventojų užimtumo rodiklio kitimo tendencijas Lietuvoje;Išanalizuoti gyventojų užimtumo rodiklio kitimą Europos Sąjungos valstybėse.

Darbo metodai: mokslinės ir periodinės literatūros analizė, statistinė duomenų analizė.