Ekonomika ir įstatymai – ekologinė apsauga Baltijos regione

Baltijos jūra yra viena jauniausių jūrų pasaulyje, pradėjusi formuotis prieš 13 tūkst. metų iš paskutiniųjų ledynų tirpsmo vandens. Bėgant laikui, ši jūra, įgydama ir vėl prarasdama ryšį su Atlanto vandenynu, perėjo keletą vystymosi stadijų, tapdama tai ežeru, tai jūra [1].Baltija plyti pačiame Europos žemyne, todėl yra priskiriama viduržemyninio tipo jūroms. Ši jūra skirstoma į penkias pagrindines dalis: Belto jūra-Kategatas, tikroji Baltija, Rygos, Suomijos ir Botnijos įlankos.Dėl didelės gėlo vandens prietakos ir siauro ryšio su Pasauliniu vandenynu Baltija yra didžiausias apgėlinto vandens telkinys pasaulyje. Vidutinis Baltijos jūros vandens druskingumas yra tik 7-8o/oo, Pasaulinio vandenyno – 35 o/oo.Apie 1940 m. Baltijos jūra dėl nedidelio biogeninių medžiagų kiekio buvo mažo biologinio produktyvumo, švarus ir skaidrus vandens baseinas. Akmenuotuose jūros biotopuose dėl pakankamai prasiskverbiančio šviesos kiekio gausiai augo pūslėtieji guveiniai, teikdami maistą ir prieglobstį įvairioms rūšims. Giliuose priedugniniuose sluoksniuose buvo pakankamai deguonies neršti menkėms. Jūros paukščiams ir žinduoliams, mintantiems žuvimis, nekilo pavojaus sveikatai.Nuo senų laikų Baltijos jūra naudojama kaip viena pagrindinių transporto kelių ir maisto apsirūpinimo vietų. Tačiau 20 amžiuje Baltijos jūra pradėjo atlikti nutekamojo vamzdžio – mūsų visuomenės atliekų talpyklos funkciją.Paprastai firmos ir namų ūkiai turėtų mokėti už teisę naudotis bet kokia materialine preke ar paslauga. Bet visuomenė gana ilgai naudojosi Baltijos teikiamomis paslaugomis nemokamai. Tačiau nebegalima ilgiau ignoruoti apribotus Baltijos gebėjimus teikti paslaugas, kuriomis galėtų naudotis visuomenė.Ekonomistai apskritai sutinka, kad aplinkos prekės turėtų būti charakterizuojamos, kaip bendras turtas, o nemokama, laisva rinka nesugeba panaudoti šių prekių efektyviai. Reikėtų pažymėti, kad jei nebus imamasi jokių priemonių, šios aplinkos prekės bus pereikvotos ir tikriausiai išnyks. Ir to kaina tikrai neatitiks gaunamos naudos. Taigi galima daryti išvadą, kad:- laisva rinka niekada nesuteiks į reikalingų Baltijai teigiamų poslinkių;- tokie teigiami poslinkiai gali būti pasiekti tik susijungus šalių, supančių Baltiją, valdymui.Baltijos jūros tarša. Baltijos jūros ekosistemoje per metus susikaupia iki 55 tūkst. fosforo ir iki 556 tūkst. t azoto [1]. Daugiausia šių medžiagų į Baltijos jūrą atneša upės. Su upių nuotėkiu į Baltiją patenka apie 3 kartus daugiau azoto ir apie 10 kartų daugiau fosforo palyginus su atmosfera [2]. Pagrindiniai į upes patenkančių biogeninių medžiagų šaltiniai – žemės ūkis ir buitiniai bei pramoniniai nutekamieji vandenys. Su nutekamaisiais vandenimis, upių atplukdytu vandeniu ir kt. būdais į Baltijos jūrą patenka sunkieji metalai. Labiausiai Baltija užteršta variu, švinu ir cinku. Per metus šių metalų į jūrą gali patekti beveik 20 tūkst.t.Darbo tikslasPristatyti ekologinės ekonomikos ir aplinkos apsaugos įstatymus, kurie yra priimti ir taikomi Baltijos regione. Darbo uždaviniai1. Išanalizuoti aplinkos apsaugos vertę.2. Įvertinti aplinkos apsaugos gerinimo Baltijos jūroje kaštus.3. Apžvelgti ekonominius efektus ir politinius instrumentus.4. Pateikti nacionalinių įstatyminių priemonių bei turinčios poveikį aplinkos apsaugos teisės analizę.5. Išanalizuoti aplinkos apsaugą tarptautinėje teisėje.6. Įvertinti ekologinės grėsmės ir tarptautinės teisės sąveiką Baltijos jūros regione. Darbo metodai: Darbe naudota mokslinės literatūros analizė.Literatūra: Darbe remtasi Andreason-Gren I. M, Michanek G., Ebbesson J. (1992) Economy and Law – Environmental Protection in the Baltic Region. The Baltic University. ISBN 91-506-0904-1.Darbo struktūros paaiškinimas: darbą sudaro 8 skyriai, 22 puslapiai, 3 paveikslai ir 3 lentelės.