Kraštovaizdis ir biologinė įvairovė

Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo problemą pirmiausia lemia tai, kad dėl vis didėjančio žmogaus kišimosi į natūralią aplinką, gamtinius procesus yra keičiamos ar net visiškai sunaikinamos natūralios ekosistemos ir dėl to nyksta arba iškyla didelis išnykimo pavojus daugeliui laukinių gyvūnų ir augalų rūšių. Keičiant gamtinę aplinką, intensyviai naudojant biologinius išteklius, teršiant aplinką biologinė įvairovė pamažu nyksta. Intensyvi ūkinė veikla sąlygojo negrįžtamus augalijos pokyčius, bendrijų struktūros supaprastėjimą ir rūšių įvairovės sumažėjimą. Dėl natūralių ekosistemų sumažėjimo pakito bendrijų struktūra bei rūšių įvairovė, įsitvirtino dominuojančios ir plačiai paplitusios rūšys, iškilo tik tam tikroms ekosistemoms būdingų rūšių išnykimo pavojus. Nustatyta, kad mažiau nei per 200 metų pasaulyje išnyko virš 128 paukščių bei 95 žinduolių rūšys. Kai kuriuose regionuose daugiau nei pusė rūšių pripažinta nykstančiomis nuo praėjusio šimtmečio 60-jų metų [1]. Dėl šių ir kitų priežasčių biologinės įvairovės išsaugojimas yra itin aktualus ir daugelyje valstybių laikomas vienu svarbiausių aplinkos apsaugos politikos prioritetų, o Lietuvoje prie šių svarbių prioritetų priskiriama ir kraštovaizdžio apsauga.Žinant, kad nuo aplinkos buklės, kraštovaizdžio stabilumo ir biologinės įvairovės priklauso žmonių sveikata ir gerovė, kad žmogaus veikla, lemianti gamtinius procesus, yra ilgalaikė ir jų neigiamas poveikis gali pasireikšti po daugelio metų, būtina atsižvelgti į ateities kartų reikmes bei išsaugoti saugomų teritorijų vientisumą, nustatyti tinkamą naudojimo režimą ir įvertinti galimo veikimo ir neveikimo naudą, šiam įgyvendinimui pradžią davė Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos formavimas.Rengiant Lietuvos darnaus vystymosi strategiją, pirmiausia, remiantis Johanesburgo viršūnių susitikimui parengtos Nacionalinės darnaus vystymosi įgyvendinimo ataskaitos medžiaga ir Europos Sąjungos darnaus vystymosi pagrindinėmis nuostatomis, buvo suformuluoti Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai ir principai, apibrėžiantys pagrindines darnaus vystymosi kryptis ir jų sprendimo būdus. Pagrindiniais prioritetais apribotoje erdvėje buvo atlikta detali strateginė analizė bei išryškinti darnaus vystymosi požiūriu svarbiausi Lietuvos vystymosi įvairiuose sektoriuose stiprumai, silpnumai, galimybės bei grėsmės. Remiantis strateginės analizės rezultatais, suformuluota Lietuvos darnaus vystymosi vizija, valstybės misija, strateginiai bendrieji ir sektoriniai tikslai bei uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės. Darnus vystymasis, teoriškai bei praktiškai su juo susiję klausimai ir problemos tampa vis aktualesni ir svarbesni visame pasaulyje [17].