Kliuviniai sportininko pergalei pasiekti

Pastaraisiais metais kūno kultūra ir sportas tapo vienu ryškiausių šiuolaikinės civilizacijos fenomenų. Didysis sportas neatsiejamas nuo aukštų rezultatų. Tačiau sportinis rezultatas yra ne tik konkreti pergalė ar rekordas. Ypač reikšmingas šio rezultato procesas – nuolatinė sportininko kova su varžovu, laiku, svoriu, erdve, nepaliaujamas siekimas save pažinti, išreikšti ir įtvirtinti, tobulinti savo psichologinę būseną. Yra mažai gyvenimo sričių, kuriose žmogus galėtų taip patikrinti savo fizines bei dvasines galias. Sportas visada susijęs su kova be kompromisų, didelėmis perspektyvomis, prieštaravimais ir dramatizmu, gebėjimu veikti ekstremaliomis sąlygomis, mokėjimu daug ko atsisakyti.Pasiekti gerų rezultatų neįmanoma, jeigu nėra palankios psichologinės terpės. Sportininko gyvenimas yra kupinas įvairiausių išgyvenimų: džiaugsmo, liūdesio, pasididžiavimo, nuoskaudos, gėdos, nerimo, baimės, pykčio. Jie išgyvena astenines emocijas – slopinančios, trikdančios organizmo funkcijų veiklą, trukdančios siekti gerų rezultatų ( stresas, didelis nerimas, baimė ) .Psichologinis stresas yra labai susijęs su psichine energija, bet tai nėra tas pats. Psichologinis stresas atima iš sportininkų daugiau psichinės energijos nei bet koks kitas faktorius. Stresas trukdo jiems pasiekti pergalę ir apskritai džiaugtis savo sportine veikla. Anot R. Martenso psichologinis stresas atsiranda tada, kai sportininkai supranta, kad yra didelis neatitikimas tarp jų suvokiamų aplinkos jiems keliamų reikalavimų ir savo galimybių, kai veiklos rezultatas jiems yra svarbus (Martens, 1999).