Muitinės adminsitravimo pagrindai - ES tranzito sistema

1. LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖ

LR muitinėje, kaip ir bet kurioje kitoje muitinėje yra sprendžiamos prekybos (prekių) judėjimo problemos, yra numatoma nusikalstoma veika bei yra gerinamas prekių ir keleivių judėjimas per valstybės sienas. Muitinė kaip valstybės institucija, atliekanti tiek apsaugos, tiek užtikrinanti saugos funkcijas ir finansinių išteklių susrinkimą į šalies biudžetą. Muitų politika yra ES kompetencijoje, kurios laikosi visos valstybės narės. ES privalo prižiūrėti Sąjungos tarptautinę prekybą ir užtikrinti minimalių muitinės rizikos valdymo ir kontrolės standartų laikymąsi. Lietuvos Respublikoje muitinė suprantama kaip muitinės įstaigų, atsakingų už muitų teisės aktų įgyvendinimą, visuma (LR Muitinės įstatymas 2013). LR Muitinė savo veiklą grindžia LR Konstitucija, LR tarptautinėmis sutartimis, Europos Bendrijos muitų teisės aktais, LR Muitinės įstatymu, Tarnybos LR muitinėje statutu, Mokesčių administravimo įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu, kitais ES ir LR teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, Muitinė atlieka šias funkcijas: a) muitinės priežiūros priemonėmis užtikrina muitų teisės aktų įgyvendinimą; b) administruoja importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius; c) kontroliuoja bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą; d) atlieka muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą; e) taiko LR operatyvinės veiklos įstatymo nustatytus operatyvinius veiksmus bei naudoti operatyvinės veiklos priemones su muitinės veikla susijusioms nusikalstamoms veikoms nustatyti ir atlikti šių veikų ikiteisminį tyrimą; f) tvarko prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistiką; g) tikrina LR muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą, su muitų teisės aktų taikymu susijusią finansinę atskaitomybę; h) atlieka kitas ES ir LR teisės aktuose nustatytas muitinės funkcijas; i) jei yra pavesta, gali atlikti kitų valstybės institucijų funkcijas; j) kt. Visos muitinės, kaip institucijos įstaigos atlieka savo funkcijas, kurios skirtos pasiekti tam tikrų tikslų – pradedant nuo muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų rinkimą, muitinės kompetencijai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymo organizavimo ir kontroliavimo, kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą LR ir integruoto tarifo koordinavimo, importo ir eksporto bei prekybos su kitomis ES valstybėmis narėmis statistinių duomenų rinkimo, apdorojimo ir teikimo organizavimas ir kontroliavimas, muitinės kompetencijai priskirtų registrų tvarkymo ir baigiant LR muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimais, muitų teisės aktų nustatyta tvarka informacijos apie muitų teisės aktų taikymą teikimu bei asmenų prašymų ir skundų dėl pavaldžių muitinės įstaigų sprendimų priėmimo arba nepriėmimo, dėl muitinės pareigūnų veiksmų nagrinėjimo, po ko imamasi priemonių nustatytiems trūkumams ir pažeidimams pašalinti ar kaltiems pareigūnams nubausti (LR Muitinės įstatymas 16 str.). Garantuojant veiksmingesnę kontrolę, yra įdiegiamos naujos bei tobulinamos esamos informacinės duomenų įvedimo, registravimo, kontrolės, kaupimo bei apdorojimo sistemos: automatizuota muitinės deklaracijų apdorojimo sistema, integruoto tarifo, mokesčių lengvatų apskaitos informacinė sistema ir kt. Be to, LR muitinė remiasi Euromuitinės rekomendacijomis ir taiko pažangią muitinės kontrolę, kuria kuriama rizikos valdymo muitinėje koncepcija. LR pasienio kontrolės punktų infrastruktūra atitinka Šengeno teisyno ir ES teisės aktų reikalavimus, tačiau išryškėja problemos, kad tarptautinių pasienio kontrolės punktų infrastruktūra neatitinka keleivių, vežėjų poreikių, nes prie minimų kelių pasienio kontrolės punktų beveik visuomet susidaro didelės transporto priemonių eilės, kurios gaišina vykstančių per valstybės sieną asmenų laiką, sudaro nepatogumus, kelia nepasitenkinimą. Tai yra dėl rizikos valdymo muitinėje. Ši problema turi būti išspręsta iki 2015 m. pertvarkant pasienio kontrolės punktus, pastatant naujus statinius ir inžinerines komunikacijas bei įdiegiant šiuolaikines technines priemones ir informacines sistemas. Šiam tikslui pasiekti Muitinės departamentas bendradarbiaudamas su Pasienio kontrolės punktų direkcija prie LR susisiekimo ministerijos, atliko supaprastintą trūkumų analizę ir 2013 m. kovo 18 d. raštu Nr. (20.11/04) 3B-3320 pateikė DG TAXUD paramos lėšų iš ES struktūrinių fondų 2014– 2020 metams poreikį pasienio muitinės postų infrastruktūrai gerinti sumai 122,05 mln. eurų, iš kurių 80 proc. (97,64 mln. eurų) ES lėšos ir 20 proc. (24,41 mln. eurų) Lietuvos Respublikos bendro finansavimo lėšos.