Neverbalinės flirto raiškos priemonės prancūzų grožinėje literatūroje: Gustavas Floberas “Ponia Bovari”

Prancūzų rašytojas Gustavas Floberas (Gustave Flaubert) buvo vienas svarbiausių šiuolaikinio romano kūrėjų, kuriant šį žanrą, kaip sąmoningą meno formą. Taip pat autorius žinomas, kaip ir realizmo žanro žlugimo Prancūzijoje pagrindinis „kaltininkas“. Giustavas Floberas (Gustave Flaubert) gimė 1821 metais, gruodžio 12 dieną Ruane. Miesto viduramžiškas žavesys ir prabangi buržuazija, kuri berniuką supo dėl jo tėvo karjeros, vyriausiojo chirurgo savivaldybės ligoninėje, pavertė jaunąjį Floberą jautriu vaiku. Bijodamas savo tėvo, berniukas visą savo begalinę meilę išliedavo motinai ir jaunesniai seseriai. Pastaroji mirė, kai Floberui buvo 24. Jaunasis rašytojas prie motinos buvo pririštas meile ir pykčiu. Penkiolikmetis paauglys pajuto platonišką meilę vyresniai moteriai, Elisa Schlésinger, ir visą gyvenimą savo jausmus jai prisiminė kaip tyrą ir nesuterštą meilę. Po kelių metų jis rimtai galvojo apie vedybas, apie kurias taip niekada daugiau ir nesusimąstė po teisės studijavimo Paryžiuje, kuris baigėsi visiškai nesėkmingai, dėl visiško Flobero nesimokymo. Turėdamas daug pinigų rašytojas nesivaržydavo prostitucijos paslaugų. Po šių pramogų Floberas susirgo venerine liga, kurios neatsikratė visą gyvenimą. Šie santykiai stipriai pakoregavo rašytojo požiūrį į moteris, o meilė tapo pagrindine visų jo darbų tema. Jis anksti susiejo erotiką ir religiją, kurioms jis neabejotinai sužlugdytas abejonių jautė vienodą geismą.