Trakų pilies architektūrinis kultūros paveldas

Yra Lietuvoje vietovių, kurių populiarumas priklauso ne nuo jų dydžio ar dabartinės reikšmės, o nuo vaidmens tautos istorijoje. Trakai – viena iš jų. Trakai tarsi apgaubti romantiniu praeities rūku. Apie jokį kitą Lietuvos miestą, išskyrus Vilnių, nėra tiek rašyta, kiek apie Trakus. Įvairių bent kiek dėmesio vertų leidinių bei straipsnių, kuriuose Trakai tam tikrais aspektais apibūdinti, yra daugiau negu keli šimtai. Tačiau senoji literatūra, išleista iki Pirmojo pasaulinio karo rusų ir lenkų kalbomis, dabar sukaupta beveik vien mokslinėse bibliotekose ir prieinama nedaugeliui skaitytojų. Tarpukario literatūra lenkų kalba irgi yra tapusi bibliografine retenybe arba sunkiai prieinama. Iki šiol archyvuose nerasta nė vieno ankstesnio kaip 1972 metų (toliau m.) miesto inventoriaus, kur būtų surašyti gyventojai, nurodyti jų verslai, išvardintos miesto gatvės ir panašiai. Trakų svarbą ankstyvuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raidos laikotarpiu pabrėžia ir sosto perkėlimas į juos 1316 metais iš Kernavės. Nors neabejo¬jama, kad nuo XV amžiaus (toliau a.) pradžios Trakai buvo magdeburginis miestas, bet 1582 ar 1583 m. sudegus miesto rotušei, o per karus XVII a. vidu¬ryje ir XVIII a. pradžioje vėl labai nukentėjus miestui, beveik nebeliko magistrato knygų, dingo ir gyven¬tojams galėję būti duoti jose įre¬gistruotų aktų išrašai. Ypač mažai telikę XVII a. pirmosios pusės do-kumentų. [Baliulis A. ir kiti. Trakų miestas ir pilys.- Vilnius, 1991, p. 4]Nors per Jogailos ir Vytauto vidaus kovas nukentė¬jęs Trakų miestas 1392 m. tikriau¬siai buvo labai menkas (beveik sunaikintos abi jo dalys: pietiniame dabartinio pusiasalio gale ir ties pusiasalio pilimi), bet kai kurie esminiai, pastoviausi elementai be abejo, išliko. Tai, kaip parodė ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių miestų raida, turėjo būti visų pirma ankstesniojo plano elemen¬tai.Tai ryškūs faktai Trakus gaubiančiame praeities rūke. Kuo toliau nori įsižiūrėti į praeitį, tuo sunkiau įžvelgti faktus. Telieka istorikų hipotezės ar tik legendos, perduodamos iš kartos į kartą.