Gaisrai ir jų pasekmės Lietuvoje

Miško gaisrai – viena iš labiausiai paplitusių stichinių nelaimių miškuose, tai nekontroliuojamas degių medžiagų degimas mišku apaugusiuose ir neapaugusiuose miško plotuose. Pagal kilmę jie priskiriami ir prie biotinių veiksnių – žmogaus neatsargus ar piktavališkas elgesys su ugnimi. Gaisrai veikia daugumą miško gyvenimo procesų, iš jų ir miško formacijų kaitą. [1]Lietuvos miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu. Jie skirstomi į tris degumo klases: I-didelio (38 % visų miškų), II-vidutinio (22 % visų miškų) ir III mažo gamtinio degumo miškai (40 % visų miškų). I – klasei priskiriami labiausiai degūs miškai – spygliuočių jaunuolynai iki 40 metų amžiaus, augantys sausose augavietėse, pušynai ir eglynai, augantys sausose nederlingose augavietėse. II degumo klasei priskiriami spygliuočių jaunuolynų iki 40 metų amžiaus medynai, augantys šlapiose augavietėse, pušynai ir eglynai augantys sausose ir derlingose augavietėse ir lapuočių medynai, augantys sausose nederlingose auagvietėse. Likusieji medynai priskiriami III degumo klasei. [6]Tikslas - susipažinti su gaisrais ir jų pasekmėmis.Uždaviniai:1. susipažinti su gaisrų kilimo priežastimis;2. sužinoti gaisrų rūšis bei jų pasekmes;3. susipažinti su priešgaisrine miškų apsauga;4. susipažinti su didžiausiais Lietuvoje kilusiais gaisrais.