Megalostatizmo ir mikrostatizmo koncepcija

Per visą žmonijos istoriją būtų galima suskaičiuoti tūkstančius kartų, kai didelės valstybės rodydavo itin didelį dėmesį mažoms. Puolimai, užkariavimai — visa tai tekdavo iškentėti mažosioms visais laikais. Todėl nenuostabu, jog iškyla gana natūralus noras pažvelgti į šią problemą iš tam tikro nuotolio ir pamėginti teoriškai ištyrinėti mažų valstybių reikšmę bei išsiaiškinti jų santykius su didelėmis valstybėmis.
Augant teritorijos vertei su ja kartu auga ir galybė bei turtai tų valstybių, kurioms priklauso ši teritorija. Tad visai nekeista, kad pakilus teritorijos vertei, valstybių tarpe prasidėjo varžytinės, pasienių spaudimai ir atsispyrimai. Net jei valstybės ir gali gyventi taikoje, jos niekada negali atsipalaiduoti ir be rizikos ilsėtis. Tokiu būdų kiekvienas pasienis virsta amžinos kovos zona visur, kur tik valstybės ankštai ribojasi viena su kita.
Kalbant apie mažųjų valstybių likimą vyrauja dvejopa nuomonė, viena iš jų yra vadinama megalostatizmo teorijos vardu, kita — mikrostatizmo. Taigi, šio referato tikslas yra plačiau pristatyti šias dvi teorijas bei remiantis pavyzdžiais aprašyti, kas nutinka mažosioms valstybėms žvelgiant iš šių dviejų teorijų persektybos bei pabandyti įrodyti, jog ir mažos valstybės gali būti stiprios ir atsparios didesnių valstybių įtakai.