Palaimintojo Jurgio Matulaičio kapas Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje

Kapas yra Vilniaus vyskupo, Lietuvos palaimintojo, Marijonų vienuolyno atkūrėjo, Švč. M. Marijos Nekaltojo prasidėjimo vargdienių ir Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių seserų vienuolynų įkūrėjo. Jurgis Matulaitis yra vienintelis XX a. dvasininkas kuris yra paskelbtas palaimintuoju. Šio žmogaus gyvenimo darbai apėmė ne tik bažnyčios gyvenimą, jis dar būdamas labai jaunas įsitraukė į krikščioniškąją socialinę veiklą, skleidė bažnyčios socialinį mokymą, išleido keletą knygų, padėjo skurstantiems nepriklausomai nuo jų tautos ir net gi religijos1.
J. Matulaitis gimė 1871 m. balandžio 13 dieną Lūginės kaime, augo ūkininkų šeimoje. Vaikystė buvo gana sunki, kadangiesant dar visai mažam prasidėjo kaulų džiova, o mirus tėvams ūkis liko vyresniųjų brolių ir seserų priežiūrai, tačiau net tokiomis sunkiomis aplinkybėmis J. Matulaitis 1882 m. išlaikęs egzaminus pateko į pirmąją gimnazijos klasę. 1889 metų vasarą į svečius atvyko pusbrolis iš Lenkijos Jonas Matulevičius, kuris Jurgį kartu su savimi išsivežė į Lenkiją ten surado gerus gydytojus kaulų džiovai gydyti. Kadangi pats buvo pedagogas J. Matulaitį keletą metų mokė lotynų kalbos, atnaujino mokyklines žinias. Sulaukus 20 metų Jurgis padavė prašymą į Kelcų kunigų seminarija ir žinoma buvo priimtas. Tačiau dėl neramumų seminarijoje 1893 metais buvo perkeltas į Varšuvą, ten jaunas klierikas papuolė į trečiąjį kursą tačiau išbuvo nepilnus du metus kadangi seminarijos vadovybė pastebėjo J. Matulaičio talentą moksle ir jam pažadėjo vyskupijos stipendiją Petrapilio akademijoje. Šioje akademijoje Matulaitis įsitraukė į socialinę veiklą – Lietuvos studentų draugiją. 1898 m. lapkričio 20 dieną buvo įšventintas į kunigus. J. Matulaitis buvo 28 metų vyras, visiškai subrendęs, kaulų džiova atrodė praeityje, o visas gyvenimas ateityje2.