Konsultavimas dėl karjeros pasirinkimo: intervencijų gerinimo reikšmė ir darbas su skirtingomis populiacijomis

Beveik visiems asmenims ateina laikas, kai jie turi priimti (ar pakeisti) sprendimus dėl darbo. Kai kuriems tas sprendimas ateina laisvai, natūraliai ir lengvai. Tačiau kitiems sprendimo priėmimo procesas yra kur kas labiau suvaržytas ir sunkesnis, ar net dažnai atrodo taip, lyg pasirinkimo iš viso nėra. Yra daug įvairių veiksnių, kurie gali sukelti problemų pasirinkimo priėmimo procese ir apriboti asmens gebėjimą surasti pasitenkinimą keliantį darbą. Daug mokslinių tyrimų yra sukaupta nuo 1950 metų, kurie suteikia įvairių įžvalgų, gairių ir nurodymų dėl darbo su žmonėmis, kurie patiria sunkumų priimant sprendimus dėl darbo pobūdžio, kuriuo norėtų užsiimti.
Nepaisant prikauptos išminties per maždaug 50 metų mokslinių tyrimų dėl karjeros konsultavimo vis dar yra daug spragų mūsų žinių bazėje. Svarbiausia iš jų, tai pastebima tendencija, gydyti klientus karjeros intervencijose taip lyg jie būtų vienodi, jei jų neapsisprendimas yra panašus ir jų konsultavimo tikslai vienodi.
Daug buvo rašyta ir apie unikalius atvejus ir potencialios karjeros apribojimo patirtis, kurias asmenys atsineša su savim į konsultavimą priklausomai nuo jų lyties, rasinės ar etinės priklausomybės ir seksualinės orientacijos, į kuriuos turi atsižvelgti konsultantas, kad būtų efektyviau palengvinamas sprendimo priėmimo įvairių klientų grupėms.

Daug rekomendacijų ir pasiūlymų yra kilę iš karjeros intervencijų meta analizių rezultatų. Meta analizė yra sistemingai taikomas statistinės analizės metodas, kuris apibendrina daugybės tyrimų rezultatus. Keli svarbiausi klausimai nagrinėti karjeros intervencijos rezultatuose literatūroje yra šie:

• Kiek efektyvios yra karjeros intervencijos dėl sprendimo priėmimo sunkumų?
• Ar intervencijos efektyvumas varijuoja priklausomai nuo kliento turimų charakteristikų (pvz. Ar intervencijos labiau efektyvios yra vyrams negu moterims?)?
• Ar intervencijos efektyvumas varijuoja priklausomai nuo intervencijos charakteristikų (pvz. Ar daugiau sesijų yra geriau nei mažiau? Ar individualus konsultavimas yra geriau nei grupinis?)?
• Ar intervencijos efektyvumas varijuoja priklausomai nuo konsultavimo strategijų ir metodų (pvz. Ar konsultavimo rezultatai pagerinami jei yra pateikiami svarbūs aprašymai?)?