Darbdavių užimtumo iniciatyvų finansavimo tvarka

Siekdama išsiaiškinti kaip visos įmonės gali pasinaudoti valstybe darant savo verslą, kokiais būdais galima gauti pinigų iš valstybės bendradarbiaujant su ja, bei kokie reikalavimai keliami toms įmonėms, rašau šį darbą „Darbdavių užimtumo iniciatyvų finansavimo tvarka“. Tam, kad įsigilinti į savo temą ir nuodugniai išsiaiškinti rūpimus klausimus, komentavau ir citavau tam tikrą literatūrą. Visų pirma, tai Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas, bei kitais Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, kurių pilną sąrašą pateikiau savo darbo gale, o taip pat ir Lietuvos darbo biržos internetiniame puslapyje rasta informacija.
Visos įmonės gali pasinaudoti valstybe darant savo verslą. Darbdaviui yra galimybė keliais būdais bendradarbiauti su valstybe ir gauti finansinę paramą iš jos. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme yra numatytos naujos užimtumo rėmimo priemonės. Palyginus su dabar jau nebegaliojančiu Bedarbių rėmimo įstatymu, šis užimtumo rėmimo įstatymas numato didesnę finansinę paramą steigiant darbo vietą, bei mažesnius darbdavio įsipareigojimus. Darbdaviai steigdami naujas darbo vietas, arba pritaikydami esamas darbo vietas prie bedarbio negalios, taip pat ir įdarbinant bedarbius į esamas darbo vietas pagal neterminuotą darbo sutartį, gali gauti pinigų iš valstybės ir apsirūpinti darbo jėga. Darbdaviui – tai akivaizdi tiesioginė ilgalaikė nauda, nekalbant jau apie įmonės socialinės atsakomybės įvaizdžio naudą. Paramą iš valstybės biudžeto ir Užimtumo fondo naujoms darbo vietoms kurti gali gauti įmonės, kurios savo lėšomis dengia ne mažiau kaip 35 proc. projekto išlaidų. Didžiausia to paties paramos gavėjo prašoma subsidijos suma negali viršyti 345 tūkstančių litų. Taigi paraišką subsidijai gauti gali teikti bet kokia įmonė - uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė, individuali įmonė, tikroji ūkinė bendrija, komandinė ūkinė bendrija ir viešoji įstaiga, tačiau jos turi atitikti tam tikras sąlygas – visų pirma įmonė turi būti įregistruota Lietuvos Respublikoje, neturi būti bankrutavusi ar bankrutuojanti ir nevykdyti restruktūrizacijos, bei neturėti įsiskolinimų valstybės biudžetui ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui.
Jau minėtame Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme 25 str. yra nurodomas pirmasis būdas – Remiamasis įdarbinimas, kurį sudaro keletas priemonių, tai:
- įdarbinimas subsidijuojant;
- darbo įgūdžių įgijimo rėmimas;
- viešieji darbai;