Politinio korektiškumo problema Lietuvos viešosiose komunikacijose

Temos aktualumas. Kiekvienoje šalyje politinis korektiškumas plėtojamas ir suprantamas vis kitaip. Pasaulis keičiasi, o kartu su juo neišvengiamai keičiasi ir kalba bei jos terminų suvokimas. Globalizacija vienija pasaulį ir geriausioje liberalizmo dvasioje suartina žmones, naikindama jų vartojamus terminus, galinčius įžeisti kitus ar pabrėžti skirtumus tarp vienos planetos gyventojų, jų fizinių bruožų ar religinių bei politinių pažiūrų. Ši tendencija keisti žodžių ar terminų reikšmę, paleisti į gyvenimą naujus darinius ar junginius ir naikinti dviprasmiškas žodžių kombinacijas vadinasi “politiniu korektiškumu”, kuris vis labiau įsigali civilizuoto pasaulio žmonių sąmonėje ir anksčiau ar vėliau taps neatsiejama ir mūsų gyvenimo dalimi. ”Politinio korektiškumo” žodynas iš pirmo žvilgsnio yra juokingas ir gremėzdiškas, tačiau jį vis labiau pamėgsta ne tik politikai, bet ir pasaulio verslo bendruomenė.
Politinis korektiškumas daugiausia sietinas su tolerancija. Yra siekiama skatinti tolerantišką elgseną šiandienos pasaulyje, kadangi Europos valstybės vis dar nėra pasiekusios tokio elgsenos lygio, kad jas būtų galima įvardinti kaip politiškai korektiškas, o politinio korektiškumo svarba yra neabejotinai reikalinga. Bet neaišku, ar visada pavyksta įskiepyti politinio korektiškumo elgseną Europos gyventojams. Todėl šiame darbe ne tik sieksiu išsiaiškinti politinio korektiškumo sampratą, bet ir taip pat išanalizuoti politinio korektiškumo problemą Lietuvos viešosiose komunikacijose.
Darbo objektas - politinis nekorektiškumas.
Darbo tikslas - atskleisti politinio korektiškumo problemą Lietuvos viešosiose komunikacijose.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti politinio korektiškumo sampratą.
2. Išanalizuoti politinio korektiškumo problemą Lietuvos viešosiose komunikacijose.
Darbo metodai: internetinių šaltinių bei teisės aktų analizė, sisteminimas, loginės išvados.