Korupcijos kontrolės ir prevencijos problemos Lietuvoje

Temos aktualumas. Šiandien nekyla abejonių, kad korupcija yra kiekvienoje valstybėje ir neigiamą įtaką įvairioms visuomenės gyvenimo sritims darantis reiškinys. Politikoje ji skatina visuomenės nepasitikėjimą valdžios atstovais, valstybės institucijomis bei jų vykdoma politika ir priimamais sprendimais, ekonomikoje patiriama didelė žala dėl ekonomikos augimo mažėjimo, todėl sustiprėja šešėlinė ekonomika, dėl kurios prarandami didžiuliai mokesčiai į valstybės biudžetą, korupcija ekonomikoje iškreipia ir rinkos santykius. G. Nausėdos teigimu, korupcijos apraiška – kyšininkavimas – sukelia itin sunkius padarinius verslui ir investicijoms, nes „smunka bendras investavimo lygis, didėja ne tik viešųjų gėrybių ir paslaugų, bet ir privačių subjektų prekių kaina „paplaunamas“ valstybės vaidmuo bendrojo vidaus produkto perskirstymo procese deformuojasi viešojo finansavimo prioritetai blogėja viešųjų gėrybių ir paslaugų kokybė, kartais net iškyla grėsmė visuomenės saugumui.“ Visuomenėje vyraujant nuomonei, kad korupcija visose srityse yra giliai įsišaknijusi, ryškėja socialinė nelygybė, didėja skurdas, prarandamas pasitikėjimas įvairaus lygio valdžios institucijomis, o tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Šališkas valstybės valdymas, teisingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir atskaitomybės visuomenei principų pažeidinėjamas, nuolat kylantys korupciniai skandalai daro didžiulę įtaką visuomenės savimonei, neigiamos nuomonės formavimuisi ir galiausiai sukelia gyventojų nepasitikėjimą ne tik pavieniais politikais, bet ir visa valdymo sistema: įstatymų leidžiamąja, vykdomąja ir teismine valdžiomis. Greta šių visų neigiamų reiškinių, valstybės, kurioje korupcijos mąstai yra dideli, prestižas tarptautinėje erdvėje ženkliai sumažėja ir valstybė nebesugeba pritraukti kitų šalių investuotojų.
Suprantant, kad „korupcija kelia grėsmę teisinei valstybei, demokratijai ir žmogaus teisėms, pakerta tinkamą valdymą, sąžiningumą ir socialinį teisingumą, iškreipia konkurenciją, stabdo ekonominę plėtrą ir kelia pavojų demokratinių institucijų stabilumui bei visuomenės moralės pagrindui“ , darbe vadovaujamasi principu, jog korupcija turi būti ne tik kontroliuojama, t. y. kovojama su korupcijos pasekmėmis, bet išsiaiškinamos ir naikinamos jos atsiradimą įtakojančios priežastys, kitaip tariant vykdoma korupcijos prevencija. „Norint pažaboti korupciją neužtenka vien priimti antikorupcinius įstatymus, organizuoti atitinkamus padalinius teisėsaugos institucijose arba viešai deklaruoti gerus ketinimus. Antikorupcinė veikla yra tokia pat sudėtinga kaip ir pati korupcija, apima įvairias politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo sritis ir numato konkrečius korupcijos kontrolės ir prevencijos mechanizmus. Ji nebus efektyvi, jeigu nebus aiškiai apibrėžta, kas yra tos veiklos objektai ir subjektai. Todėl vienas svarbiausių antikorupcinės veiklos komponentų yra korupcijos diagnostika, kuri suponuoja įvairiapusius korupcijos fenomeno tyrimus ir padeda nustatyti problemines korupcijos atžvilgiu viešojo gyvenimo sritis.“
Korupcijos tema nagrinėta tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių: J. Palidauskaitės, J. Piliponytės, A. Raudonienės, V. Justickio, I. Gavelytės, J. Bluvšteino, A. Dobrynino, V. Gavelio, A. Heidenheimer, P. Langseth, J. Pope ir kitų.
Darbo problema. Politinės ir administracinės korupcijos kontrolės ir prevencijos problemos Lietuvoje, susijusios su vieningo korupcijos apibrėžimo nebuvimu, įstatymų, susijusių su korupcijos kontrole ir prevencija, spragomis bei realių galimybių piliečiams kontroliuoti politikus ir aukštus valstybės pareigūnus, kaip jie laikosi profesinės etikos, nebuvimu.
Darbo objektas: korupcijos kontrolė ir prevencija Lietuvoje.
Darbo dalykas: politinės ir administracinės korupcijos kontrolės ir prevencijos įgyvendinimas.
Darbo tikslas. Atsižvelgiant į magistro baigiamojo darbo tyrimo objektą ir dalyką, analizuojant teisės aktus, užsienio ir lietuvių autorių mokslinę literatūrą, atliekant ekspertų ir visuomenės apklausas, įvertinti politinės ir administracinės korupcijos kontrolės ir prevencijos problemas, pateikti rekomendacijas dėl jų šalinimo arba sumažinimo.
Darbo hipotezė: korupcijos kontrolė ir jos prevencija Lietuvoje yra nepakankamai efektyvios.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti korupcijos sampratą ir aptarti korupcijos rūšis bei formas;
2. Išnagrinėti korupcijos atsiradimą lemiančias priežastis;
3. Išanalizuoti problemas, su kuriomis susiduriama vykdant politinės ir administracinės korupcijos kontrolę ir prevenciją Lietuvoje;
4. Nustatyti ir įvertinti politinės ir administracinės korupcijos paplitimo laipsnį (mastą);
5. Pateikti siūlymus, kaip efektyviau vykdyti korupcijos kontrolę ir prevenciją.
Tyrimo metodai. Šiame magistriniame darbe naudojami tiek teoriniai (lyginimo, modeliavimo, analizės, sintezės, kritikos, apibendrinimo), tiek empiriniai (anketinis metodas, dokumentų analizė) tyrimo metodai.
Lyginimo metodas suteikia galimybę lyginti įvairių autorių požiūrį į korupcijos fenomeną, korupcijos kontrolę ir jos prevenciją. Modeliavimo metodas leidžia prognozuoti kelių sekančių metų nusikalstamumo plitimą, raidos tendencijas. Analizės metodas taikytas apdorojant empiriniu tyrimu gautus duomenis. Sintezės metodas padėjo parengti pasiūlymus ir rekomendacijas politinei ir administracinei korupcijai minimizuoti. Kritikos metodas padėjo įvertinti kaip šalyje įgyvendinamas visuomenės įtraukimas į antikorupcinę veiklą. Apibendrinimo metodas taikytas apibendrinant mokslininkų nuomones nagrinėjama tema, teikiant išvadas, pastabas bei analizuojant gautus empirinio tyrimo duomenis. Anketinio metodo pagalba siekiama atskleisti visuomenės ir ekspertų nuomonę apie korupcijos paplitimą viešajame sektoriuje ar kitose srityse, galimas šio reiškinio atsiradimo ir plėtojimosi priežastis bei siūlymus, kaip šis neigiamas reiškinys galėtų būti pažabotas. Dokumentų analizės metodas taikytas nagrinėjant nacionalinius ir tarptautinius dokumentus, analizuojančius korupcijos reiškinį.
Darbo struktūra. Darbą sudaro: įvadas, trys skyriai, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas, anotacija, santrauka ir priedai. Pirmajame darbo skyriuje nagrinėjami korupcijos sampratos ypatumai ir šio reiškinio atsiradimui svarbios priežastys, analizuojamos korupcijos rūšys bei formos. Antroji darbo dalis skirta korupcijos kontrolei bei prevencijai: nagrinėjamos korupcijos prevencijos priemonės ir vykdoma antikorupcinė politika Lietuvoje. Taip pat atskleidžiami probleminiai aspektai, trukdantys efektyviam politinės ir administracinės korupcijos kontrolės ir prevencijos įgyvendinimui. Trečioje dalyje analizuojami ekspertų ir gyventojų apklausų metu gauti rezultatai. Toliau darbe pateikiamos išvados bei pasiūlymai.