Daiktinė teisė. Valdymo gynimas

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę ir užtikrinus pagrindines asmens teises ir laisves, atsirado galimybė, o kartu kilo ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą, plačiai žinomą pasaulinei teisės teorijai ir praktikai. Kai kurios daiktinės teisės bu¬vo žinomos ir tarpukario Lietuvoje.
Vienas iš pagrindinių civilinės teisės institutų buvo nuosavybės teisė. Dar Rusijos imperijos įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 420 straipsnyje nuosavybės teisė nusakyta kaip savininko teisė "išimtinai ir nepriklausomai nuo pašalinio asmens valdtyti turtą, juo naudotis ir disponuoti amžinai ir paveldėtinai". Čia pabrėžiamas nuosavybės teisės amžinumas reiškė, kad savininkas šia teise naudojasi tol, kol įvyksta juridinis faktas, nutraukiantis savininko ir jo turimos nuosavybės ryšį, išimtinumas reiškė, kad be savininko valios niekas neturi teisės naudotis daiktu. Svarbiausi nuosavybės teisės požymiai buvo turto valdymas, naudojimasis juo ir disponavimas.
Atkūrus visavertį nuosavybės teisės institutą, iškilo realus poreikis sukurti ir daiktinės teisės institutą, sujungiantį civilinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės ir kitus absoliučius santykius, sukuriančius daiktinę teisę. Visas daiktinės teisės apimantis daiktinės teisės institutas Lietuvoje susiformavo ne iš karto. Pitmiausiai buvo įdiegta pasitikėjimo teisė ir servitutas. Patikėjimo teise valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą valdė valstybės ir savivaldybių įmonės (Lietuvos teisės istorija / V. Andriulis, M. Maksimaitis, V. Pakalniškis, J. S. Pečkaitis, A. Šenavičius. - V. : Justitia, 2002)